Stragnų koplyčia-mauzoliejus

55°33′16″š. pl. 21°19′36″r. ilg. / 55.554453°š. pl. 21.326623°r. ilg. / 55.554453; 21.326623

Stragnų koplyčia-mauzoliejus

Savivaldybė	Klaipėdos rajonas
Gyvenvietė	Stragnai II
Adresas	Pylimo g. 24B
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	XIX a. pab.–XX a. pr.
Stilius	neogotika

Stragnų koplyčia-mauzoliejus – buvusi laidojimo koplyčia, stovinti Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, Stragnų II kaime, šalia Priekulės (į pietryčius), kitoje Minijos pusėje, matoma iš Priekulės Vingio parko. Pasiekiama iš pagrindinės miestelyje Žalgirio gatvės (kelio 2203 Dituva–Priekulė–Dreižiai ) pervažiavus Minijos tiltą, už kurio staigiai pasukama į kairę, kur prasideda Stragnų II kaimo Pylimo gatvė. Toliau važiuojama iki jos galo per gyvenvietę. Koplyčia stovi Minijos vingio rytinėje pakrantėje, į šiaurės rytus nuo buvusios Priekulės karčemos, aplinkoje susiklosčiusio kelių sodybų, buvusių gamybinių statinių (lentpjūvė, vėjo malūnas) komplekso, atokiau, ant aukšto pakrantės pylimo, apsaugančio statinį nuo upės potvynių. Netoliese stovi naujakurių sodybos.

Dėl savo specifinės paskirties ir istorinių architektūrinių tradicijų koplyčia yra ryškus Priekulės kultūros paveldo objektas, nuo 2006 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą^[1] Stragnai II priklauso Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijai.^[2] Koplyčia pritaikyta bendruomenės poreikiams, atvira lankytojams, užsisakantiems ekskursijas po Priekulę ir jos apylinkes.^[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje koplyčią pastatė masonų ložei priklausęs Bronackis mirusios žmonos atminimui. Teigiama, kad žmonos palaikai buvo palaidoti koplyčios rūsyje – mauzoliejuje, o viršuje buvo įrengta nedidelė koplyčia pamaldoms. Ji pokaryje buvo nuniokota: išplėštas mauzoliejus, išniekinti palaikai. Sunaikinus koplyčios vidų, neliko palaidojimų žymių, koplyčios-mauzoliejaus būklė tapo labai bloga.

Ši koplyčia – vienas iš masonų palikimo objektų Vakarų Lietuvoje. 2007 m. buvo parengtas restauravimo darbų projektas, siekiant pritaikyti objektą kultūros reikmėms, turistų lankymui. Buvo numatyti stogo rekonstrukcijos, fasadų plytų ir akmens mūro, vidaus perdangos, rūsio grindų atkūrimo darbai, tačiau dėl lėšų trūkumo jis nebuvo įgyvendintas. Vėliau buvo numatyta darbus pradėti 2018 m. rudenį, tikintis juos užbaigti 2019 m.^[4]^[5] 2020 m. vasarą koplyčios pastatas buvo visapusiškai restauruotas, prikeltas naujam gyvenimui.^[6]^[7]^[8] 2021–2022 m. atlikti II etapo darbai, kurių metu sutvarkyta kultūros paveldo objekto aplinka, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, takai ir kt.^[9]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia sumūryta iš lauko akmenų: viduje naudoti natūralūs mažesni rieduliai, išorėje – stambesni, skaldyti. Statinys stačiakampio plano, kompaktiško tūrio. Pagrindinis vakarų fasadas sumūrytas iš raudonų molio plytų, turi ryškių neogotikos stiliaus bruožų. Fasado centre įkomponuota simetriška smailėjanti arka, su bokšteliais ir plytų ornamentika dekoruotu frontonu. Dvišlaitis stogas buvo dengtas čerpėmis. Po koplyčia buvo įrengtas erdvus rūsys laidojimui.

Po 2020 m. restauracijos atnaujinti koplyčios pamatai, iš akmenų ir plytų sudėtos sienos, stogo konstrukcija su čerpių danga, stogo mūriniai karnizai, restauruoti frontonų bokšteliai. Koplyčios vidui atstatyti buvo naudojamasi išlikusia ikonografine medžiaga: atnaujinta mūrinė skliautinė perdanga bei medinė perdanga virš rūsio. Koplyčios viduje prie galinės sienos yra laiptai nusileisti į rūsį. Pastatytas informacinis stendas, kuriame Stragnų koplyčios istorija siejama su Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia, Gargždų Rionių šeimos koplyčia, neišlikusia Vėžaičių dvaro laidojimo koplyčia. Priekinėje sienoje įstatytos medinės įėjimo durys su švieslangiu. Priešais pastatą įrengta patogi nuogrinda, atnaujintas upės apsauginis pylimas.