Dituva
 | ||
|---|---|---|
  Dituva |
||
| Koordinatės | 55°35′49″š. pl. 21°17′20″r. ilg. / 55.597°š. pl. 21.289°r. ilg.Koordinatės: 55°35′49″š. pl. 21°17′20″r. ilg. / 55.597°š. pl. 21.289°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Priekulės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 409 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
DituvaVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Dittauen | |
Dituva – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, už 4 km į šiaurę nuo Priekulės, Minijos dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras.
Yra Dituvos pagrindinė mokykla, biblioteka. Pro Dituvą eina geležinkelis Klaipėda–Pagėgiai-senasis Klaipėdos-Tilžės geležinkelis. Kolektyviniai sodai (sodų bendrija „Dituva“). Prie Minijos pakrantės kabo „beždžionių tiltas“. Pro kaimą eina kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Piečiau prasideda Priekulės aplinkkelis.
Piečiau Dituvos yra kolektyvinių sodų bendrija Klaipėdos rajone, pati didžiausia kolektyvinių sodų bendrija Vakarų Lietuvoje (Dercekliai). Ji yra į pietus 17–18 km atstumu nuo Klaipėdos miesto. Į rytus eina kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ir geležinkelis. Plečiasi nausėdijos, Dituvos kolektyviniai sodai perauga į Klaipėdos miesto priemiestį.
|
|
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas įkurtas prieš XVI a. 1736 m. įkurta mokykla veikia iki šiol. 1785 minimas kaip mišrus kaimas su 8 sodybomis, nuo 1903 m. Dituva buvo valsčiaus centras. Kaimo branduolys buvo įsikūręs prie Klaipėdos–Šilutės kelio, šalia Minijos. XIX a. kaimas augo į pietvakarius, prie geležinkelio.
Vietovardis Dituva kildinamas nuo Ditupės upelio, kuris seniau irgi, matyt, vadintas *Dituva.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| iki 1947 m. | Dituvos valsčiaus centras |
| 1950–1963 m. | Dituvos apylinkės centras[3] |
| nuo 1995 m. | Priekulės seniūnija |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1871 m.[4] | 1905 m.[5] | 1910 m.[6] | 1935 m. | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 512 | 481 | 473 | 501 | 221 | 271 | ||
| 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | - | ||
| 282 | 253 | 313 | 329 | 409 | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. p. 77–78.
- ↑ Dituva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 20 psl.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871; I. Die Provinz Preussen, Berlin 1874, S. 2-15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen; Heft I. Ostpreußen, Berlin 1907, S. 152-163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Dituva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 410 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Dituva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 438 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.