Dituva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Dituva
[[Vaizdas:|270px]]

Dituva
Koordinatės 55°35′49″š. pl. 21°17′20″r. ilg. / 55.597°š. pl. 21.289°r. ilg. / 55.597; 21.289 (Dituva)Koordinatės: 55°35′49″š. pl. 21°17′20″r. ilg. / 55.597°š. pl. 21.289°r. ilg. / 55.597; 21.289 (Dituva)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Priekulės seniūnija
Gyventojų skaičius 409 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka DituvaVikiteka
Istoriniai pavadinimai vok. Dittauen
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Dìtuva
Kilmininkas: Dìtuvos
Naudininkas: Dìtuvai
Galininkas: Dìtuvą
Įnagininkas: Dìtuva
Vietininkas: Dìtuvoje

Dituva – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, už 4 km į šiaurę nuo Priekulės, Minijos dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras.

Yra Dituvos pagrindinė mokykla, biblioteka. Pro Dituvą eina geležinkelis KlaipėdaPagėgiai-senasis Klaipėdos-Tilžės geležinkelis. Kolektyviniai sodai (sodų bendrija „Dituva“). Prie Minijos pakrantės kabo „beždžionių tiltas“. Pro kaimą eina kelias  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Piečiau prasideda Priekulės aplinkkelis.

Piečiau Dituvos yra kolektyvinių sodų bendrija Klaipėdos rajone, pati didžiausia kolektyvinių sodų bendrija Vakarų Lietuvoje (Dercekliai). Ji yra į pietus 17–18 km atstumu nuo Klaipėdos miesto. Į rytus eina kelias  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda  ir geležinkelis. Plečiasi nausėdijos, Dituvos kolektyviniai sodai perauga į Klaipėdos miesto priemiestį.

Geležinkelio ruožas

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įkurtas prieš XVI a. 1736 m. įkurta mokykla veikia iki šiol. 1785 minimas kaip mišrus kaimas su 8 sodybomis, nuo 1903 m. Dituva buvo valsčiaus centras. Kaimo branduolys buvo įsikūręs prie Klaipėdos–Šilutės kelio, šalia Minijos. XIX a. kaimas augo į pietvakarius, prie geležinkelio.

Vietovardis Dituva kildinamas nuo Ditupės upelio, kuris seniau irgi, matyt, vadintas *Dituva.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1947 m. Dituvos valsčiaus centras
19501963 m. Dituvos apylinkės centras[3]
nuo 1995 m. Priekulės seniūnija


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m.[4] 1905 m.[5] 1910 m.[6] 1935 m. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8]
512 481 473 501 221 271
1979 m.sur.[9] 1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] -
282 253 313 329 409 -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. p. 77–78.
  3. Dituva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 20 psl.
  4. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871; I. Die Provinz Preussen, Berlin 1874, S. 2-15.
  5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen; Heft I. Ostpreußen, Berlin 1907, S. 152-163.
  6. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  7. DituvaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 410 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Dituva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 438 psl.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.