Stolinas

Stolinas blrs. Стoлін, rus. Стoлин

Miesto centras

Stolinas 51°53′20″š. pl. 26°51′00″r. ilg. / 51.889°š. pl. 26.850°r. ilg. / 51.889; 26.850 (Stolinas)Koordinatės: 51°53′20″š. pl. 26°51′00″r. ilg. / 51.889°š. pl. 26.850°r. ilg. / 51.889; 26.850 (Stolinas)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Bresto sritis
Rajonas	Stolino rajonas

Gyventojų (2022)	13 290

Pašto kodas	225501

Stòlinas ^[1] (blrs. Столін, rus. Столин) – miestas pietų Baltarusijoje, Bresto srityje, 15 km į šiaurę nuo sienos su Ukraina, Polesės žemumoje, prie Horynės upės. Stolino rajono centras. Išvystyta maisto, tipografijos pramonė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovėje žmonių gyvenama nuo XII a. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Stolinas paminėtas 1555 m. XIX a. buvo miestelis, Pinsko apskrities Stolino valsčiaus centras.^[2] 1934 m. kovo 30 d. dalis Stolino valsčiaus perduota Stolino miestui.^[3]

Sovietmečiu veikė sviesto gamykla.^[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Stolin (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 361 psl. (lenk.)
↑ Rozporządzenie Ministra Spraw Wewnętrznych z dnia 30 marca 1934 r. o zmianie granic miasta Stolina w powiecie stolińskim, województwie poleskiem.
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 406

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Stolin (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 361 psl. (lenk.)

[3] Rozporządzenie Ministra Spraw Wewnętrznych z dnia 30 marca 1934 r. o zmianie granic miasta Stolina w powiecie stolińskim, województwie poleskiem.

[4] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 406

[1]

[2]

[3]

[4]