Stasys Šalkauskis
| Stasys Šalkauskis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1886 m. gegužės 16 d. Ariogala, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1941 m. gruodžio 4 d. (55 metai) Šiauliai
|
| Palaidotas (-a) | Šiaulių kapinėse |
| Tėvas | Julijonas Šalkauskis |
| Motina | Barbora Goštautaitė-Šalkauskienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Paltarokaitė-Šalkauskienė |
| Vaikai | Julius Šalkauskas |
| Veikla | filosofas, pedagogas, VDU rektorius |
| Alma mater | Maskvos universitetas, Fribūro universitetas |
 Vikiteka |
Stasys Šalkauskis |
Stasys Šalkauskis (1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje – 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose) – Lietuvos filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė gydytojo Julijono Šalkauskio ir bajoraitės Barboros Goštautaitės-Šalkauskienės šeimoje, Kazio Šalkauskio brolis. Stasys buvo trečiasis šeimos vaikas, nuo pat vaikystės dažnokai sirgęs. 1888 m. kartu su gausia šeima buvo persikėlęs į Rygą, bet po poros metų grįžo ir visam laikui apsigyveno Šiauliuose.
Baigė Šiaulių gimnaziją. 1911 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1915–1920 m. studijavo Fribūro universitete, tapo filosofijos daktaru.
Grįžęs į Lietuvą, pradėjo dėstyti Aukštuosiuose kursuose. 1922–1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete dėstė filosofiją, docentas, 1922 m. profesorius, 1939–1940 m. VDU rektorius. 2007 m. Religijos studijų kolegijai suteiktas Stasio Šalkauskio vardas (Stasio Šalkauskio kolegija).
Lietuvos katalikų mokslo akademijos steigimo (1922 m.) iniciatorius, nuo 1933 m. jos akademikas, 1938–1940 m. pirmininkas. 1927–1930 m. ateitininkų federacijos vadovas. Jis galutinai suformavo ir suredagavo ateitininkų principus, ateitininkų ideologijos esmę, parašė knygą „Ateitininkų ideologija“.
1921–1922 m. redagavo žurnalą „Romuva“, 1932–1934 m. – žurnalą „Židinys“. Bendradarbiavo katalikiškos orientacijos žurnaluose „Naujoji Romuva“, „Lietuvos mokykla“, „Draugija“, „Logos“ ir kt. [1]
1927 m. gruodžio 28 d. vedė geriausią Salomėjos Nėries draugę, studentę Juliją Paltarokaitę (1904–1994). Panevėžyje juos sutuokė vyskupas Kazimieras Paltarokas. Palaidotas Šiaulių kapinėse.
2011 m. išleistas S. Šalkauskiui skirtas pašto ženklas.[2]
-
Šalkauskių šeimos kapas Šiaulių kapinėse. -
Memorialinė lenta. Žygimantų 10, Vilnius. -
Pašto ženklas (2011 m.)
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bažnyčia ir kultūra (studija), 1913 m.
- Kultūros filosofijos metmenys, 1926 m.
- Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai, 1926 ir 1933 m.
- Visuomeninis auklėjimas, 1932 m.
- Ateitininkų ideologija, 1933 m.
- Lietuvių tauta ir jos ugdymas, 1933 m.
- Bendroji filosofijos terminologija, 1938 m.
- Raštai. – V.: Mintis, 1990.
- Rinktiniai raštai. – V.: Vaivorykštės, 1992.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 483 psl.
- ↑ http://www.post.lt/lt/el-parduotuve/item/2011-03-05-serija-zymus-zmones
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biografija
- S. Šalkauskis ir rezistencija // XXI amžius, 2002-12-04, Nr. 91 (1098) Archyvuota kopija 2005-11-18 iš Wayback Machine projekto.
- S. Šalkauskio gyvos dvasios sąjūdis Archyvuota kopija 2006-02-06 iš Wayback Machine projekto.
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5