Stasys Kašauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stasys Kašauskas
Gimė: 1943 m. rugpjūčio 10 d. (75 metai)
Birikai Telšių apskritis
Sutuoktinis(-ė): Bronė Kašauskienė
Veikla: žurnalistas, rašytojas, leidėjas
Partija: 1972 m. SSKP
Alma mater: 1981 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Stasys Kašauskas (g. 1943 m. rugpjūčio 10 d. Birikuose, Telšių apskritis) – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, leidėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytojo Raimondo Kašausko brolis. 19621964 m. studijavo Vilniaus universitete (VU). 1964–1967 m. tarnavo SSRS kariuomenėje. 19681971 m. dirbo dienraščių „Komjaunimo tiesa“, „Tiesa“, 1971–1975 m. savaitraščių „Gimtasis kraštas“, 1975–1980 m. „Literatūra ir menas“ redakcijose. 1981 m. VU baigė žurnalistiką. 1980–1989 m. žurnalo „Moksleivis“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas.[1]

1989–1990 m. SSRS liaudies deputatas, 1990–1992 m. LR Aukščiausios Tarybos deputatas. 1992–1993 m. savaitraščio „Atgimimas“ redaktorius. 1992–2000 m. žurnalo „Lithuania in the World“ leidėjas ir vyriausiasis redaktorius.[2] 2001–2004 m. leidyklos „Artlora“ direktorius.

Nuo 1998 m. Dominikos Respublikos garbės generalinis konsulas Lietuvoje. Paskelbė daugybę publikacijų periodinėje spaudoje. Turi keletą valstybės apdovanojimų.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Debiutavo kaip socializmo statybos romantikas ir patoso reiškėjas. Parengė emocingai komentuojamų dokumentų, susijusių su II-ojo pasaulinio karo kolizijomis Lietuvoje.[3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žemė nelieka skolinga: apybraiža apie Kulvos melžėją S. Kuodienę. – Vilnius, 1974.
  • Žmonės didelėje žemėje: reportažai apie BAM’ą. – Vilnius: Mintis, 1977. – 61 p.
  • Gyvenimo vagos: apybraža apie Rokiškio raj. Liudo Giros kolūkį. – Vilnius, 1980.
  • Negrįžtantis bumerangas: kelionės apybraiža. – Vilnius: Mintis, 1980. – 128 p.
  • Gyvenimo paveikslai: publicistinės novelės. – Vilnius: Vaga, 1982. – 204 p.
  • Mes, Adomo vaikai: ironiška proza. – Vilnius: Vaga, 1984. – 221 p.
  • Nekasdieniai pasimatymai: meninės apybraižos. – Vilnius, 1985.
  • Meilė ir kiti žaidimai: ironiška proza. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 190 p.
  • Einu namo: meninė publicistika. – Vilnius: Vaga, 1988. – 214 p.
  • Tiesos sakymas: meninė publicistika. – Vilnius: Mintis, 1988. – 137 p.
  • Leisk, Viešpatie, numirti (Brailio raštas). – Vilnius: Versmė, 1991. – 264 p.
  • Gyvenimo paveikslai: publicistikos rinktinė. – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2003. – 519 p. [4]
  • 1990 kovo vienuoliktoji Lietuvos valstybingumo raidoje (sud. Stasys Kašauskas, Birutė Valionytė). – Vilnius: Artlora, 2005. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-508-14-0
  • 1990 kovo 11 Lietuvos valstybingumo raidoje (sud. Stasys Kašauskas, Birutė Valionytė). – Vilnius: Artlora, 2006. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-508-20-5
  • 11 March 1990 in the evolution of еру statehood of Lithuania (compiled by Stasys Kašauskas, Birutė Valionytė). – Vilnius: Artlora, 2007. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-508-21-3

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stasys Kašauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 233 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 211 psl.
  3. Stasys Kašauskas, LLE
  4. Stasys Kašauskas. rasytojai.lt