Pereiti prie turinio

Stara Lomža

Koordinatės: 53°09′49″ š. pl. 22°06′27″ r. ilg. / 53.16361°š. pl. 22.10750°r. ilg. / 53.16361; 22.10750 (Stara Lomža)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stara Lomža
lenk. Stara Łomża
Stara Lomža
Stara Lomža
53°09′49″ š. pl. 22°06′27″ r. ilg. / 53.16361°š. pl. 22.10750°r. ilg. / 53.16361; 22.10750 (Stara Lomža)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Lomžos apskritis
Valsčius Lomžos valsčius
Gyventojų () 460
Altitudė 95 m

Stara Lomža (lenk. Stara Łomża) – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Lomžos valsčiuje, Lomžos apskrityje, Palenkės vaivadijoje, šalia Lomžos miesto. Gyvenvietę sudaro šie kaimai: Stara Lomža nad Žeka (260 gyventojų), Stara Lomža pži Šosiai (140 gyventojų) ir Zosinas (60 gyventojų).

Jau IX a. šioje vietovėje stovėjo pilis, kuri buvo Lomžos žemių centras ir kurią XI a. jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti Narevo upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu gyvenvietėje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau – Ostrolenkos, Naugardo, Ružano, Pultusko įguloms. Šį mozūrų gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo jotvingiai ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. XII a. pilis atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie 1250 m. Lietuvos kunigaikštis Traidenis ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje – gretimame Šure (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po Liublino unijos lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Stara Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km Narevo upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant Popo kalno 1392 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai 1410 m. buvo suteiktos parapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu Lomža. Šiandien Stara Lomžoje išlikęs piliakalnis vadinamas Karalienės Bonos kalnu, o kaimynystėje esantis kalnelis – Šv. Lauryno aukštuma. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji Šv. Brunono Kverfurtietiečio bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie 1009 m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės prie Viznos kaimo.