Stara Liubovnia

Koordinatės: 49°19′0″ š. pl. 20°41′0″ r. ilg. / 49.31667°š. pl. 20.68333°r. ilg. / 49.31667; 20.68333 (Stara Liubovnia)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stara Liubovnia
svk. Stará Ľubovňa
      
Liubovnios pilis
Stara Liubovnia
Stara Liubovnia
49°19′0″ š. pl. 20°41′0″ r. ilg. / 49.31667°š. pl. 20.68333°r. ilg. / 49.31667; 20.68333 (Stara Liubovnia)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas Prešovo kraštas
Apygarda Staros Liubovnios apygarda
Įkūrimo data 1292 (miestas nuo 1364)
Gyventojų (2005) 16 363
Plotas 30,8 km²
Tankumas (2005) 531 žm./km²
Altitudė 545 m
Pašto kodas 064 01
Tinklalapis www.staralubovna.sk
Vikiteka Stara Liubovnia

Stara Liubovnia (svk. Stará Ľubovňa) – šiaurės Slovakijos miestas, vienas seniausių ir svarbiausių Spišo regione, 15 km į pietus nuo Lenkijos pasienio, prie Poprado upės. Administracinis Staros Liubovnios apygardos (Okres Stará Ľubovňa) centras Prešovo krašte. Gyvena 16,4 tūkst. žmonių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stara Liubovnia pirmą kartą paminėta 1292 m. Vengrijos karalystės kronikose. Buvo vienu iš administracinių karalystės regionų (Comitatus Scepusiensis). XIII a. pabaigoje pastatyta pilis – pasienio tvirtovė prie prekybos kelio, vedančio į Lenkiją. 1364 m. Vengrijos karalius suteikė miesto teises. Po 1412 m. lapkričio 8 d. susitarimo (Treaty of Lubowla) tarp Zigmanto Liuksemburgiečio ir Jogailos perduotas kartu su kitais Spišo miestais valdyti Lenkijai. Po 1772 m. įvykusio ATR padalijimo atiteko Austrijai-Vengrijai.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stara Liubovnia garsėja savo pilimi (Ľubovniansky hrad), senomis bažnyčiomis, etnografijos ir kultūros muziejumi atvirame lauke. Kiekvieną rugsėjį organizuojamos tradicinės amatininkų mugės.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]