Kalaro kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalaro kalnagūbris Kalaro upės pakrantėje

Kalaro kalnagūbris (rus. Каларский хребет) – kalnagūbris Rusijoje, Sibire, daugiausia Užbaikalės krašte, patenka į Stano kalnyno sistemą. Ilgis – 350 ar 400 km, plotis 30–50 km. Būdingas aukštis 1800–2000 m, didžiausias – iki 2467 m[1] (arba 2519 m; Skalistyj Goleco k.). Driekiasi nuo dešiniojo Vitimo kranto iki Oliokmos slėnio. Viduryje, ties Ingamakito ir Činos aukštupiais, susiduria su vakariniu Udokano kalnagūbrio galu.[2]

Būdinga kalnų taiga, retmiškiai, plikakalvės. Yra vario rūdos telkinių (Udokano rūdingoji sritis).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 185–186
  2. КАЛАРСКИЙ ХРЕБЕТ, Малая энциклопедия Забайкалья: Природное наследие. – Новосибирск, 2009