Kalnų Badachšano autonominė provincija
| Kalnų Badachšanas Кӯҳистони Бадахшон | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Tadžikija
|
| Administracinis centras | Chorogas |
| Rajonų skaičius | 7 |
| Gyventojų | 228 900 |
| Plotas | 63 700 km² |
| Tankumas | 3,59 žm./km² |
Kalnų Badachšano autonominė provincija (tadž. Вилояти Мухтори Кӯҳистони Бадахшон arba ولایت مختار کوهستان بدخشان; rus. Горно-Бадахшанская автономная провинция) – autonominė provincija rytų Tadžikistane. Vakaruose ribojasi su Chatlono provincija ir Subordinacine teritorija. Rytuose turi sieną su Kinija, o pietuose – su Afganistanu. Administracinis centras – Chorogas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1925 m. sudaryta Kalnų Badachšano autonominė sritis. Tarybiniais metais dauguma teritorijos gyventojų, vad. pamyriečių, priversitinai iškeldinta į Tadžikistano pietvakarius. 1991 m. šaliai iškovojus nepriklausomybę, sritis pervadinta į provinciją. 1992 m. vykstant pilietiniam karui, vietinė valdžia pasiskelbė nepriklausomybę nuo Tadžikistano. Prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp vietinių gyventojų ir tadžikų karių. Netrukus nepriklausomybės siekis buvo numalšintas.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalnų Badachšanas išsidėstęs Pamyro kalnuose, iškylančiuose iki 7495 m (Ismailo Samani k.). Taip pat šiaurėje iškilusi 7134 m Nepriklausomybės viršukalnė (buv. Lenino k.) ir 7105 m Korženovskio k. Kalnus vagoja gilūs sraunių upių – Bartango, Piandžo, Gunto, Pamyro upių slėniai. Yra aukštikalnių ežerų – Karakulis (meteorinės kilmės), Zorkulis, Sarezas. Klimatas kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -8 °C vakaruose, iki -20 °C rytuose. Liepą atitinkamai 22 ir 13 °C. Kritulių iškrenta nuo 60 mm rytuose, iki 240 mm vakaruose. Dirvožemiai daugiausia pilkžemiai. Vyrauja pusdykumės ir dykumos, vakaruose – kalnų stepės. Augalija skurdi, prisitaikiusi prie atšiauraus klimato.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dauguma gyventojų – tadžikai, yra nedidelės rusų ir kirgizų mažumos. Yra du miestai – Chorogas ir Murgabas. Išplitę daug vietinių kalbų ir dialektų. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai izmailitai (šiitų atšaka).
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kasybos ir maisto pramonė. Slėniuose vystoma drėkinamoji žemdirbystė. Auginami javai, moliūgai, bulvės, tabakas. Sodininkystė ir šilko gamyba. Veisiamos avys ir jakai. Vienintelė sausumos susisiekimo arterija – Pamyro traktas. Per Vachano koridorių galima patekti į Afganistaną, per Kulmos perėją – į Kiniją.
Administracinis skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Provinciją sudaro 7 rajonai:[2]
- Chorogo miestas
- Vančo rajonas
- Darvazos rajonas
- Iškašimo rajonas
- Murgabo rajonas
- Roštkalino rajonas
- Rušano rajonas
- Šugnano rajonas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Численность населения Республики Таджикистан на 1 января 2020 года Archyvuota kopija 2021-05-17 iš Wayback Machine projekto., Tadžikistano Respublikos statistikos agentūra, p. 9. Nuoroda tikrinta 2020-12-25.
- ↑ „Агентство по статистике при Президенте Республики Таджикистан. Регионы Республики Таджикистан. 2010“. Suarchyvuotas originalas 2015-09-24. Nuoroda tikrinta 2011-04-15.
| Tadžikistano provincijos ir kitos teritorijos | 
|
|---|---|
| Chatlonas • Kalnų Badachšanas • Karoteginas • Sugdas | |