Kalnų Badachšano autonominė provincija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kalnų Badachšanas Кӯҳистони Бадахшон
Valstybė	Tadžikija
Administracinis centras	Chorogas
Rajonų skaičius	7
Gyventojų (2020)	228 900
Plotas	63 700 km²
Tankumas (2020)	3,59 žm./km²

Kalnų Badachšano autonominė provincija (tadž. Вилояти Мухтори Кӯҳистони Бадахшон arba ولایت مختار کوهستان بدخشان; rus. Горно-Бадахшанская автономная провинция) yra rytų Tadžikistane. Vakaruose ribojasi su Chatlono provincija ir Subordinacine teritorija. Rytuose turi sieną su Kinija, o pietuose – su Afganistanu. Administracinis centras – Chorogas.

Istorija

1925 m. sudaryta Kalnų Badachšano autonominė sritis. Tarybiniais metais dauguma teritorijos gyventojų, vad. pamyriečių, priversitinai iškeldinta į Tadžikistano pietvakarius. 1991 m. šaliai iškovojus nepriklausomybę, sritis pervadinta į provinciją. 1992 m. vykstant pilietiniam karui, vietinė valdžia pasiskelbė nepriklausomybę nuo Tadžikistano. Prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp vietinių gyventojų ir tadžikų karių. Netrukus nepriklausomybės siekis buvo numalšintas.

Geografija

Kalnų Badachšanas išsidėstęs Pamyro kalnuose, iškylančiuose iki 7495 m (Ismailo Samani k.). Taip pat šiaurėje iškilusi 7134 m Nepriklausomybės viršukalnė (buv. Lenino k.) ir 7105 m Korženovskio k. Kalnus vagoja gilūs sraunių upių – Bartango, Piandžo, Gunto, Pamyro upių slėniai. Yra aukštikalnių ežerų – Karakulis (meteorinės kilmės), Zorkulis, Sarezas. Klimatas kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -8 °C vakaruose, iki -20 °C rytuose. Liepą atitinkamai 22 ir 13 °C. Kritulių iškrenta nuo 60 mm rytuose, iki 240 mm vakaruose. Dirvožemiai daugiausia pilkžemiai. Vyrauja pusdykumės ir dykumos, vakaruose – kalnų stepės. Augalija skurdi, prisitaikiusi prie atšiauraus klimato.

Demografija

Dauguma gyventojų – tadžikai, yra nedidelės rusų ir kirgizų mažumos. Yra du miestai – Chorogas ir Murgabas. Išplitę daug vietinių kalbų ir dialektų. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai izmailitai (šiitų atšaka).

Ekonomika

Kasybos ir maisto pramonė. Slėniuose vystoma drėkinamoji žemdirbystė. Auginami javai, moliūgai, bulvės, tabakas. Sodininkystė ir šilko gamyba. Veisiamos avys ir jakai. Vienintelė sausumos susisiekimo arterija – Pamyro traktas. Per Vachano koridorių galima patekti į Afganistaną, per Kulmos perėją – į Kiniją.

Administracinis skirstymas

Provinciją sudaro 7 rajonai:

• Chorogo miestas
• Vančo rajonas
• Darvazos rajonas
• Iškašimo rajonas
• Murgabo rajonas
• Roštkalino rajonas
• Rušano rajonas
• Šugnano rajonas