Jurgis Aleksandras Liubomirskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Aleksandras Liubomirskis
Liubomirskiai
Herbas „Družina“
Herbas „Družina“
Gimė 1669 m.
Mirė 1735 m. lapkričio 14 d. (~66 metai)
Tėvas Aleksandras Mykolas Liubomirskis
Motina Katerina Ana Sapiegaitė
Sutuoktinis (-ė) 1) Johana fon Starzhausen,
2) Terezė Michovskaitė
Vaikai Ana Karolina Liubomirskaitė,
Stanislovas Liubomirskis,
Juzefas Liubomirskis
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kunigaikštis Jurgis Aleksandras Liubomirskis (lenk. Jerzy Aleksander Lubomirski, apie 16691735 m. lapkričio 14 d., Varšuva) – ATR valstybinis veikėjas, Karūnos didysis stovyklininkas (17031729 m.), Sandomiro vaivada (17291735 m.), Sadecko seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos kunigaikščių Liubomirskių giminės atstovas, herbo „Šreniava“ savininkas. Sadecko ir Prejaslavlio seniūno Aleksandro Mykolo Liubomirskio (m. 1675) ir Katerinos Anos Sapiegaitės (m. po 1699) vyresnysis sūnus.

1675 metais po tėvo mirties Jurgis Aleksandras su dviem broliais ir seserimi perėjo į savo dėdės Jeronimo Augustino Liubomirskio globą. 1694 metais buvo pristatytas karaliaus dvare kaip Sadecko seniūnas. 1697 metais elekciniame seime Jurgis Aleksandras Liubomirskis palaikė Prancūzijos princo Francua Lui de Burbon-Konti kandidatūrą, bet vėliau perėjo į Saksonijos kurfiursto Augusto II Stipriojo pusę. 1702 metais gavo Karūnos didžiojo stovyklininko pareigybę.

Liubomirskių rūmai Rivnėje

1704 metais Jurgis Aleksandras Liubomirskis nusprendė palaikyti Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą, bet liko su savo kariuomene rinkimų lauke. 1706 metais po savo dėdės, Karūnos didžiojo etmono ir Krokuvos kašteliono Jeronimo Augustino Liubomirskio mirties, perėjo į Augusto Stipriojo pusę. 1709 metais po Augusto Stipriojo restauracijos į Lenkijos sostą perėjo į jo opoziciją. Daug kartų buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimą nuo Sandomiro vaivadijos. 1729 metų gegužės 9 d. gavo Sandomiro vaivados pareigybę, bet pasiliko opozicijoje Augustui Stipriajam.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs du kartus. Jo pirma žmona buvo baronaitė Johana fon Starzhausen, nuo santuokos su ja turėjo dukterį ir du sūnūs:

Antrą kartą vedė Anellę Terezę Michovskaitę, nuo santuokos su kuria palikuonių neturėjo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]