Sebastijanas Liubomirskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Sebastijanas Liubomirskis
Anonymous Sebastian Lubomirski.jpg
Liubomirskiai
Herbas «Šreniava»
Herbas «Šreniava»
Gimė: 1546 m.
Mirė: 1613 m. liepos 20 d. (~67 metai)
Tėvas: Stanislavas Liubomirskis
Motina: Barbora Grušovskaitė
Sutuoktinis(-ė): Ana Peniažkovaitė, Ana Branickaitė
Vaikai:

Stanislavas Liubomirskis,
Joachimas Liubomirskis,
Katerina Liubomirskaitė,
Sofija Liubomirskaitė,
Barbora Liubomirskaitė,
Kristina Liubomirskaitė

Commons-logo.svg Vikiteka: Sebastijanas LiubomirskisVikiteka

Sebastijanas Liubomirskis (apie 1546 m. – 1613 m. liepos 20 d.) – ATR valstybinis veikėjas, Krokuvos druskininkas (15811592 m.), Krokuvos burgrafas (1584 m.), Malogoščios (1591 m.), Bečios (1598 m.) ir Voinicko kaštelionas (1603 m.), Sandomiro, Sadecko ir Spišo seniūnas (nuo 1593 metų). Šventosios Romos imperijos grafas (1595 m.). Pirmasis ATR senatorius iš Liubomirskių giminės.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sebastijanas Liubomirskis jaunystėje

Lenkijos magnatų Liubomirskių giminės atstovas, herbo „Šreniava“ savininkas. Lenkijos bajoro Stanislavo Liubomirskio (m. 1585) ir Barboros Grušovskaitės sūnus, Sanoko seniūno Sebastijano Liubomirskio (m. 1558) giminaitis.

15811592 metais Sebastijanas Liubomirskis turėjo Krokuvos druskininko pareigybę, o 1584 metais buvo paskirtas Krokuvos burgrafu. 1591 m. tapo Malogoščios seniūnu ir ATR senatoriumi, 1598 metais gavo Bečios kašteliono pareigybę. 1603 metais buvo paskirtas Voinicko kaštelionu.

1593 metais Sebastijanas Liubomirskis tapo Spišo seniūnu Silezijoje. Taip pat jam priklausė Sandomiro ir Saredzo seniūnijos. Iš karaliaus gavo valdyti druskos gamybos įrenginių ir už iš to verslo uždirbtų 85 tūkst. zlotų 1593 metais nupirko Novo-Visničiaus miestelį iš Kmitų giminės. 1595 metais gavo Šventosios Romos imperijos grafo titulą.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sebastijano Liubomirskio antroji žmona Ana Barnickaitė

Buvo vedęs du kartus. Jo pirma žmona buvo Ana Peniažkovaitė, nuo santuokos jis vaikų neturėjo. 1581 metais vedė antrą kartą Aną Branickaitę (15671639), Krokuvos burgrafo Grigorijaus Branickio (apie 15341595) ir Katerinos Kotvičiūtės dukterį. Vaikai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]