Vincas Grybas: Skirtumas tarp puslapio versijų
tikslesnė nuoroda |
S Automatinis brūkšnių taisymas |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Vincas Grybas''' ([[1890]] m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai (Šakiai)|Peleniuose]] ([[Šakių rajonas|Šakių raj.]]) |
'''Vincas Grybas''' ([[1890]] m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai (Šakiai)|Peleniuose]] ([[Šakių rajonas|Šakių raj.]]) – [[1941]] m. [[liepos 3]] d. nužudytas [[Jurbarkas|Jurbarke]]) – [[Lietuviai|lietuvių]] skulptorius, [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1904]] |
[[1904]] – [[1910]] m. mokėsi privačioje [[Varšuva|Varšuvos]] dailės mokykloje, 1910 – [[1914]] m. studijavo Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį. |
||
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasauliniam karui]], buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, įsitraukė į [[Revoliucija|revoliucinį]] judejimą. [[1919]] m. |
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasauliniam karui]], buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, įsitraukė į [[Revoliucija|revoliucinį]] judejimą. [[1919]] m. – [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys, savivaldybių organizatorius Šakių apskrityje, Šakių savivaldybės darbuotojas. |
||
[[1923]] |
[[1923]] – [[1925]] m. studijavo [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] pas [[Kajetonas Sklėrius|Kajetoną Sklėrių]], 1925 – [[1928]] m. – [[Paryžius|Paryžiuje]], Grand Šomjero [[akademija|akademijoje]] pas Emilį Antuaną Burdelį, klausė paskaitų [[Sorbona|Sorbonoje]], Sevro dailiosios [[Keramika|keramikos]] institute. |
||
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]] |
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]] – 1928 m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. |
||
Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke, palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. [[Rusija]]i užėmus Lietuvą [[1940]] |
Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke, palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. [[Rusija]]i užėmus Lietuvą [[1940]] – 1941 m. dalyvavo visuomeninėje veikloje. |
||
== Darbai == |
== Darbai == |
||
* 1925 m. |
* 1925 m. – tvora su [[pelėda|pelėdomis]] ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje, |
||
* 1928 |
* 1928 – [[1930]] m. – [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] skulptūra [[Papilė]]je, |
||
* [[1931]] m. |
* [[1931]] m. – [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] paminklas Kaune (neišliko, atkurtas [[1991]] m. prie [[Kauno miesto savivaldybė]]s pastato), |
||
* 1931 m. |
* 1931 m. – Simono Daukanto, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] portretai, |
||
* [[1934]] m. |
* [[1934]] m. – paminklas [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]] – [[Naumiestis|Naumiestyje]], |
||
* 1934 m. |
* 1934 m. – „Žemaičio” skulptūra [[Raseiniai|Raseiniuose]], |
||
* 1934 m. |
* 1934 m. – [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] paminklinė lenta [[Dotnuva|Dotnuvoje]], |
||
* Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų. |
* Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų. |
||
03:24, 5 balandžio 2007 versija
Vincas Grybas (1890 m. spalio 3 d. Peleniuose (Šakių raj.) – 1941 m. liepos 3 d. nužudytas Jurbarke) – lietuvių skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
Biografija
1904 – 1910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910 – 1914 m. studijavo Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
Prasidėjus I Pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judejimą. 1919 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys, savivaldybių organizatorius Šakių apskrityje, Šakių savivaldybės darbuotojas.
1923 – 1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių, 1925 – 1928 m. – Paryžiuje, Grand Šomjero akademijoje pas Emilį Antuaną Burdelį, klausė paskaitų Sorbonoje, Sevro dailiosios keramikos institute.
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. 1927 – 1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją.
Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke, palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. Rusijai užėmus Lietuvą 1940 – 1941 m. dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Darbai
- 1925 m. – tvora su pelėdomis ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje,
- 1928 – 1930 m. – Simono Daukanto skulptūra Papilėje,
- 1931 m. – Vytauto Didžiojo paminklas Kaune (neišliko, atkurtas 1991 m. prie Kauno miesto savivaldybės pastato),
- 1931 m. – Simono Daukanto, Petro Vileišio portretai,
- 1934 m. – paminklas Vincui Kudirkai – Naumiestyje,
- 1934 m. – „Žemaičio” skulptūra Raseiniuose,
- 1934 m. – Povilo Matulionio paminklinė lenta Dotnuvoje,
- Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų.