Cerera: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S paveikslėlio aprašymas |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{otheruses}} |
{{otheruses}} |
||
[[Vaizdas:Ceres statue.jpg|thumb|200px|Cereros statula [[Luvras|Luvre]]]] |
[[Vaizdas:Ceres statue.jpg|thumb|200px|Cereros statula [[Luvras|Luvre]]]] |
||
| ⚫ | [[Vaizdas:Saccaggi Ave Natura.jpg|alt=Čezarės Sakadžio (''Cesare Saccaggi'') neoklasikinio stiliaus paveikslas „Sveika, gamta!“ (''Ave Natura''), vaizduojantis romėnų procesiją deivės Cereros garbei|miniatiūra| |
||
[[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]] '''Cerera''' ({{La|Ceres}}) – derlingumo deivė. [[Graikų mitologija|Graikų mitologijoje]] jos atitikmuo – deivė [[Demetra]].<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/Cerera-59802 Cerera], vle.lt. Tikrinta 2020-11-27.</ref> Cerera yra [[Saturnas (mitologija)|Saturno]] ir [[Opė]]s ([[Rėja|Rėjos]]) dukra. [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] žmona ir sesuo, [[Proserpina|Proserpinos]] motina nuo Jupiterio, taip pat [[Junona|Junonos]], [[Vesta|Vestos]], [[Neptūnas (mitologija)|Neptūno]] ir [[Plutonas (mitologija)|Plutono]] sesuo. Ji buvo [[Sicilija|Sicilijos]] miesto globėja. <ref>Nikolajus Kunas. Senovės graikų legendos ir mitai. Vilnius, Alma Litera, 2015. ISBN kodas: 9786090117927</ref> |
[[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]] '''Cerera''' ({{La|Ceres}}) – derlingumo deivė. [[Graikų mitologija|Graikų mitologijoje]] jos atitikmuo – deivė [[Demetra]].<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/Cerera-59802 Cerera], vle.lt. Tikrinta 2020-11-27.</ref> Cerera yra [[Saturnas (mitologija)|Saturno]] ir [[Opė]]s ([[Rėja|Rėjos]]) dukra. [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] žmona ir sesuo, [[Proserpina|Proserpinos]] motina nuo Jupiterio, taip pat [[Junona|Junonos]], [[Vesta|Vestos]], [[Neptūnas (mitologija)|Neptūno]] ir [[Plutonas (mitologija)|Plutono]] sesuo. Ji buvo [[Sicilija|Sicilijos]] miesto globėja. <ref>Nikolajus Kunas. Senovės graikų legendos ir mitai. Vilnius, Alma Litera, 2015. ISBN kodas: 9786090117927</ref> |
||
Cerera buvo chtoniška, žemės augimo galios, javų augimo, brandos, požemio pasaulio deivė. Ji galėjo užtraukti beprotybę, tačiau taip pat buvo motiniškos meilės ir santuokos deivė. Manoma, kad romėnai deivės kultą perėmė iš graikų 496 m. pr. m. e., kai buvo kilęs didelis [[badmetis]]. |
Cerera buvo chtoniška, žemės augimo galios, javų augimo, brandos, požemio pasaulio deivė. Ji galėjo užtraukti beprotybę, tačiau taip pat buvo motiniškos meilės ir santuokos deivė. Manoma, kad romėnai deivės kultą perėmė iš graikų 496 m. pr. m. e., kai buvo kilęs didelis [[badmetis]]. |
||
| ⚫ | [[Vaizdas:Saccaggi Ave Natura.jpg|alt=Čezarės Sakadžio (''Cesare Saccaggi'') neoklasikinio stiliaus paveikslas „Sveika, gamta!“ (''Ave Natura''), vaizduojantis romėnų procesiją deivės Cereros garbei|miniatiūra|kairėje|Čezarės Sakadžio (''Cesare Saccaggi'') neoklasikinio stiliaus paveikslas „Sveika, gamta!“ (''Ave Natura''), vaizduojantis romėnų procesiją deivės Cereros garbei, 1910 m.]] |
||
[[Gegužė]]s mėnesį moterys švęsdavo Ambarvaliją, atlikdavo slaptus ritualus. Romoje ant Aventino kalvos buvo Cereros šventykla. Pagrindinė šventė Cerialijos (Cereros žaidynės) švenčiamos nuo [[balandžio 12]] d. iki [[balandžio 19]] d., net nuo III a. pr. m. e. Cereros kultas buvo daugiausia siejamas su plebėjų luomu, kuris valdė javų prekybą. |
[[Gegužė]]s mėnesį moterys švęsdavo Ambarvaliją, atlikdavo slaptus ritualus. Romoje ant Aventino kalvos buvo Cereros šventykla. Pagrindinė šventė Cerialijos (Cereros žaidynės) švenčiamos nuo [[balandžio 12]] d. iki [[balandžio 19]] d., net nuo III a. pr. m. e. Cereros kultas buvo daugiausia siejamas su plebėjų luomu, kuris valdė javų prekybą. |
||
13:34, 10 birželio 2021 versija
Kitos reikšmės – Cerera (reikšmės).
Romėnų mitologijoje Cerera (lot. Ceres) – derlingumo deivė. Graikų mitologijoje jos atitikmuo – deivė Demetra.[1] Cerera yra Saturno ir Opės (Rėjos) dukra. Jupiterio žmona ir sesuo, Proserpinos motina nuo Jupiterio, taip pat Junonos, Vestos, Neptūno ir Plutono sesuo. Ji buvo Sicilijos miesto globėja. [2]
Cerera buvo chtoniška, žemės augimo galios, javų augimo, brandos, požemio pasaulio deivė. Ji galėjo užtraukti beprotybę, tačiau taip pat buvo motiniškos meilės ir santuokos deivė. Manoma, kad romėnai deivės kultą perėmė iš graikų 496 m. pr. m. e., kai buvo kilęs didelis badmetis.
Gegužės mėnesį moterys švęsdavo Ambarvaliją, atlikdavo slaptus ritualus. Romoje ant Aventino kalvos buvo Cereros šventykla. Pagrindinė šventė Cerialijos (Cereros žaidynės) švenčiamos nuo balandžio 12 d. iki balandžio 19 d., net nuo III a. pr. m. e. Cereros kultas buvo daugiausia siejamas su plebėjų luomu, kuris valdė javų prekybą.
Mene vaizduojama su skeptru, vaisių ir gėlių pintine, kviečių vainiku.
Nuorodos
| ||||||||||||||||
