Plazma: Skirtumas tarp puslapio versijų
Puslapis keičiamas tekstu „jkrjgkasmfaskgnkdfmsDMsdfewefjwefasekjasnvkjanekvjqwnkdvnwjvndjvnvkqjefnqjwdvkjdhjwdhwjchdkjhakjhjksdvkbadvkbldjiWRV;grbpUISFGPRDHPVUWVIpsrdv[WBOuwnviR“ Žymos: Pakeista Atmesta |
S Undid edits by 78.60.182.206 (talk) to last version by Nestea: reverting vandalism Žymos: Anuliuoti SWViewer [1.4] |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{reikšmė|plazmos sąvoką fizikoje|skystąją kraujo dalį|[[Kraujo plazma]].}} |
|||
jkrjgkasmfaskgnkdfmsDMsdfewefjwefasekjasnvkjanekvjqwnkdvnwjvndjvnvkqjefnqjwdvkjdhjwdhwjchdkjhakjhjksdvkbadvkbldjiWRV;grbpUISFGPRDHPVUWVIpsrdv[WBOuwnviR |
|||
[[Vaizdas:Plasma-lamp 2.jpg|thumb|[[Plazminė lempa]]]] |
|||
'''Plazma''' – iš dalies arba visiškai jonizuotos [[dujos]], kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.{{šaltinis|{{VLE|XVIII|390||[[Alfonsas Grigonis]]. Plazma}}}} Visiškai jonizuotoje plazmoje nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl plazmą sudaro teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai. Norint, kad plazma išsilaikytų tokiame būvyje, ją nuolat turi veikti elektrinio arba magnetinio lauko jėgos, kad elektronai, teigiamieji jonai ir neigiamieji jonai nesąveikautų tarpusavyje. |
|||
Kai [[temperatūra]] labai žema, artima [[absoliutusis nulis|absoliučiajam nuliui]], visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir [[dujos|dujomis]]. |
|||
Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems [[atomas|atomams]] arba [[molekulė]]ms, prasideda dujų [[jonizacija]]. Atsiranda nauja medžiagos būsena – ''plazma''. Vadinasi, plazma yra elektriškai neutrali sistema. Atsižvelgiant į sąlygas, plazmos jonizacijos laipsnis, t. y. jonizuotų [[atomas|atomų]] skaičius ir jų viso skaičiaus santykis gali būti skirtingas. |
|||
Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti ne tik kaitinimas, bet ir įvairių rūšių spinduliavimas arba dujų atomų bombardavimas greitomis elektringosiomis dalelėmis. Tada gaunama vadinamoji ''žemos [[temperatūra|temperatūros]] plazma''. |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{Išnašos}} |
|||
{{Commons|Category:Plasma physics}} |
|||
{{Fizikos šakos}} |
|||
[[Kategorija:Pagrindinės fizikos sąvokos]] |
|||
[[Kategorija:Astrofizika]] |
|||
09:37, 31 gegužės 2021 versija
Šis straipsnis apie plazmos sąvoką fizikoje. Apie skystąją kraujo dalį skaitykite straipsnyje Kraujo plazma.
Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.[reikalingas šaltinis] Visiškai jonizuotoje plazmoje nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl plazmą sudaro teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai. Norint, kad plazma išsilaikytų tokiame būvyje, ją nuolat turi veikti elektrinio arba magnetinio lauko jėgos, kad elektronai, teigiamieji jonai ir neigiamieji jonai nesąveikautų tarpusavyje.
Kai temperatūra labai žema, artima absoliučiajam nuliui, visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir dujomis.
Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulėms, prasideda dujų jonizacija. Atsiranda nauja medžiagos būsena – plazma. Vadinasi, plazma yra elektriškai neutrali sistema. Atsižvelgiant į sąlygas, plazmos jonizacijos laipsnis, t. y. jonizuotų atomų skaičius ir jų viso skaičiaus santykis gali būti skirtingas.
Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti ne tik kaitinimas, bet ir įvairių rūšių spinduliavimas arba dujų atomų bombardavimas greitomis elektringosiomis dalelėmis. Tada gaunama vadinamoji žemos temperatūros plazma.
Šaltiniai
| |||||||||||||||||