Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Still surviving... - geograph.org.uk - 406078.jpg|thumb|right|300px|Biblija valų kalba [[Lanundas|Lanundo]] bažnyčioje [[Pembrukšyras|Pembrukšyre]] (1620 m.)]] |
|||
[[Vaizdas: MichaelAdams13a.jpg|thumb|Maiklas Adamsas]] |
|||
'''Valų kalbos istorija''' skaičiuoja daugiau kaip 14 [[Šimtmetis|amžių]], [[Kalbotyra|kalbininkai]] joje išskiria archajinį ([[VI a.]] vid. – [[VIII a.]]), senosios [[Valų kalba|valų kalbos]] (VIII a. – [[XII a.]] pr.), vidurinės valų kalbos (XII a. pr. – [[XIV a.]] pb.) ir šiuolaikinės valų kalbos laikotarpius. Šiuolaikinės valų kalbos laikotarpis savo ruožtu skirstomas į ankstyvąjį naujosios valų kalbos ([[XV a.]] pr. – [[XVI a.]] vid.) ir šiuolaikinės valų kalbos (nuo XVI a. pb.). |
|||
'''Maiklas Adamsas''' (g. [[1971]] m. [[lapkričio 17]] d. [[Truras|Trure]], [[Anglija|Anglijos]] šachmatininkas, [[didmeistris]], Jis septynis kartus laimėjo [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] [[Šachmatai|šachmatų]] čempionatus. [[2000]] m. spalio mėn. [[2001]] m. liepą jo [[FIDE]] [[Elo reitingas|reitingas]] buvo ketvirtas pasaulyje ('''2754'''). Tris kartus žaidė [[Kandidatų mačai|Kandidatų mačuose]]. Gerai pasirodydavo pasaulio šachmatų čempionatuose: pasiekė [[FIDE]] pasaulio šachmatų čempionatų pusfinalius: [[1997]], [[1999]] ir [[2000]] m., o [[2004]] m. - finalą, kuriame po lygiųjų 3:3 pagrindiniame mače, tik per papildomas [[Greitieji šachmatai|greitąsias partijas]] (25 min. + 10 sek.) nusileido bendru rezultatu 3,5:4,5 [[Uzbekija|Uzbekijos]] [[Didmeistris|didmeistriui]] [[Rustamas Kasimdžanovas|Rustamui Kasimdžanovui]]. |
|||
Valų kalba priklauso [[Salų keltų kalbos|salų keltų kalbų]] grupės [[Britų kalbos|britų kalbų]] pogrupiui. Egzistuoja hipotezė dėl pirminio salų keltų kalbų giminingumo, ją palaiko, pavyzdžiui, [[Peter Schrijver|P. Schreiveris]]. Pasak šios hipotezės, [[Goidelų kalbos|goidelų]] ir britų kalbos kilusios iš bendros [[prokalbė]]s ir tarpusavyje turi daugiau bendrų bruožų negu su mirusiomis [[Žemyno keltų kalbos|žemyno keltų kalbomis]]. Hipotezė teigia, kad senosios valų kalbos pirmtakė yra šiuo metu mirusi, iš [[Britų kalba|britų kalbos]] kilusi [[kambrų kalba]], o britų kalba savo ruožtu išsirutuliojusi iš britų prokalbės. |
|||
Adamsas gyvena Tauntone, {[[Somersetas]]) su žmona aktore Tara MacGowran. Jis turi vieną brolį, seserį Janet, gimusią [[1970]] m. |
|||
Maiklo gabumai pasireiškė anksti. [[1979]] m. buvo pirmasis turnyras, kuriame jis dalyvavo. jam ką tik buvo sukakę 8 metai, kai jis laimėjo [[Kornvalis|Kornvalio]] (J10) čempionatą. [[1981]] m, kai buvo devyneri - laimėjo Kornvalio (J18) čempionatą. |
|||
[[1985]] m. balandžio mėn. Adamsas užėmė 1-ą vietą [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] (J18) čempionate, o [[1987]] m. balandžio mėn. - Didžiosios Britanijos (J21) čempionatą. |
|||
Patikimų duomenų apie galutinį valų kalbos susidarymą nėra; [[Kenneth Hurlstone Jackson|K. H. Džeksono]] manymu, [[Fonologija|fonologinė]] kalbos sistema susiformavo apie [[550]] m., ir tuo remdamasis jis siūlė šio laikotarpio kalbą vadinti „primityviąja valų kalba“ ({{en|Primitive Welsh}}); lietuvių, rusų literatūroje seniausiąjį kalbos laikotarpį įprasta vadinti „archajiniu“. Archajinė valų kalba tikriausiai buvo vartojama [[Velsas|Velse]] ir [[Senoji Šiaurė|Senojoje Šiaurėje]], britiškai kalbančiose srityse, šiuo metu jose plyti Šiaurės [[Anglija]] ir Pietų [[Škotija]]. [[V a.|V]]–[[VI a.]] atsirado ankstyvosios valų poezijos kūrinių, nors tikslus jų datavimas ir kalba, kuria jie pradžioje buvo parašyti, tebelieka mokslinių ginčų objektu. Pirmieji žinomi valų poetai – Aneirinas, Taliesinas, Bluhvardas, Talhajarnas Tad Avenas ir Kianas, vis dėlto išlikę tik pirmųjų dviejų poetų kūrinių, jie priskiriami [[VI a.]] Šis laikotarpis vadinamas „seniausiąja poezija“ ({{cy|Yr Hengerdd}}). Visi to meto poezijos kūriniai gyvavo tik žodžiu ir buvo užrašyti žymiai vėliau. |
|||
[[1987]] m. [[Insbrukas|Insbruke]] [[Pasaulio jaunių šachmatų čempionatas|pasaulio jaunių (iki 16 m.) šachmatų čempionate]] M. Adamsas iškovojo sidabro medalį (9 iš 11). Tais pat metais įvykdė [[Tarptautinis meistras|tarptautinio meistro]] normą. |
|||
[[1989]] metais, dar būdamas 17-kos, tapo [[Didmeistris|didmeistriu]]. |
|||
Kalbos pavadinimas – valų kalba ({{en|Welsh}}) – atsirado kaip [[egzonimas]], valų kalbai ir jos vartotojams jį davė [[Anglų kalba|anglakalbiai]] britų salų gyventojai, šis pavadinimas reiškė „svetimšalių kalba“, „svetimšaliai“ (plg. [[Germanų prokalbė|germ. prok.]] ''*walhaz'' 'svetimšalis; [[Keltai|keltas]]'). Valų kalbos savivardis „kimraig“ ({{cy|Cymraeg}}) kilo nuo vališko Velso pavadinimo ({{cy|Cymru}}). Valų kalba nuo pat pradžių buvo užrašoma [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]]. |
|||
[[1990]] m. [[Istbornas|Istborne]] Didžiosios Britanijos šachmatų čempionate M. Adamsas, atsilikęs pustaškiu nuo prizininkų (7,5 iš 11), liko ketvirtas, bet jaunimo (iki 20 m.) čempionate ketvirtą kartą (trečius metus iš eilės) buvo pirmas. |
|||
'''[[ |
'''[[Valų kalbos istorija|Daugiau…]]''' |
||
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> |
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> |
||
09:43, 10 kovo 2021 versija
Valų kalbos istorija skaičiuoja daugiau kaip 14 amžių, kalbininkai joje išskiria archajinį (VI a. vid. – VIII a.), senosios valų kalbos (VIII a. – XII a. pr.), vidurinės valų kalbos (XII a. pr. – XIV a. pb.) ir šiuolaikinės valų kalbos laikotarpius. Šiuolaikinės valų kalbos laikotarpis savo ruožtu skirstomas į ankstyvąjį naujosios valų kalbos (XV a. pr. – XVI a. vid.) ir šiuolaikinės valų kalbos (nuo XVI a. pb.).
Valų kalba priklauso salų keltų kalbų grupės britų kalbų pogrupiui. Egzistuoja hipotezė dėl pirminio salų keltų kalbų giminingumo, ją palaiko, pavyzdžiui, P. Schreiveris. Pasak šios hipotezės, goidelų ir britų kalbos kilusios iš bendros prokalbės ir tarpusavyje turi daugiau bendrų bruožų negu su mirusiomis žemyno keltų kalbomis. Hipotezė teigia, kad senosios valų kalbos pirmtakė yra šiuo metu mirusi, iš britų kalbos kilusi kambrų kalba, o britų kalba savo ruožtu išsirutuliojusi iš britų prokalbės.
Patikimų duomenų apie galutinį valų kalbos susidarymą nėra; K. H. Džeksono manymu, fonologinė kalbos sistema susiformavo apie 550 m., ir tuo remdamasis jis siūlė šio laikotarpio kalbą vadinti „primityviąja valų kalba“ (angl. Primitive Welsh); lietuvių, rusų literatūroje seniausiąjį kalbos laikotarpį įprasta vadinti „archajiniu“. Archajinė valų kalba tikriausiai buvo vartojama Velse ir Senojoje Šiaurėje, britiškai kalbančiose srityse, šiuo metu jose plyti Šiaurės Anglija ir Pietų Škotija. V–VI a. atsirado ankstyvosios valų poezijos kūrinių, nors tikslus jų datavimas ir kalba, kuria jie pradžioje buvo parašyti, tebelieka mokslinių ginčų objektu. Pirmieji žinomi valų poetai – Aneirinas, Taliesinas, Bluhvardas, Talhajarnas Tad Avenas ir Kianas, vis dėlto išlikę tik pirmųjų dviejų poetų kūrinių, jie priskiriami VI a. Šis laikotarpis vadinamas „seniausiąja poezija“ (val. Yr Hengerdd). Visi to meto poezijos kūriniai gyvavo tik žodžiu ir buvo užrašyti žymiai vėliau.
Kalbos pavadinimas – valų kalba (angl. Welsh) – atsirado kaip egzonimas, valų kalbai ir jos vartotojams jį davė anglakalbiai britų salų gyventojai, šis pavadinimas reiškė „svetimšalių kalba“, „svetimšaliai“ (plg. germ. prok. *walhaz 'svetimšalis; keltas'). Valų kalbos savivardis „kimraig“ (val. Cymraeg) kilo nuo vališko Velso pavadinimo (val. Cymru). Valų kalba nuo pat pradžių buvo užrašoma lotynų abėcėle.