Baltoji garstyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}} |
|||
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Sinapis alba}} |
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Sinapis alba}} |
||
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Gele mosterd bloemen Sinapis alba.jpg|260px|Baltoji garstyčia (''Sinapis alba'')]] | caption = Baltoji garstyčia (''Sinapis alba'')}} |
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Gele mosterd bloemen Sinapis alba.jpg|260px|Baltoji garstyčia (''Sinapis alba'')]] | caption = Baltoji garstyčia (''Sinapis alba'')}} |
04:51, 17 lapkričio 2020 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sinapis alba |
---|
Baltoji garstyčia (Sinapis alba) |
Mokslinė klasifikacija |
Baltoji garstyčia (lot. Sinapis alba, vok. Weißer Senf, angl. White Mustard) – garstuko genties augalas.
Pavadinimas garstyčia taip pat taikomas augalams Brassica juncea (sareptinis bastutis „indiška garstyčia“), Brassica nigra (juodoji garstyčia), Brassica rupestris „rudoji garstyčia“ bei iš šių augalų pagamintam prieskonių mišiniui.
Baltoji garstyčia – vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. Stiebas status, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai skiautėti. Žiedai geltoni, susitelkę į skėtiškas kekes. Vaisius – ankštara, sėklos šviesiai geltonos spalvos.
Lietuvoje auginamas. Sulaukėjęs auga pakelėse, dykvietėse. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.
Augalas maistinis ir vaistinis. Vartojamos garstyčių trauklapiams gaminti. Gydomi kvėpavimo takų susirgimai, raumenų skausmas, reumatas. Reikšmingesnis kaip prieskonis.