Polabės slavai: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Polabian_Slavs.png|thumb|right|225px|Polabės slavų buvusios apgyvendintos žemės]] |
[[Vaizdas:Polabian_Slavs.png|thumb|right|225px|Polabės slavų buvusios apgyvendintos žemės]] |
||
'''Polabės slavai''' – tai [[Slavai|slavų]] genčių grupė, gyvenusi apie [[Elbė]]s upę ir į rytus nuo jos. [[Polabų kalba|Šių slavų genčių kalbos]] priskiriamos |
'''Polabės slavai''' – tai [[Slavai|slavų]] genčių grupė, gyvenusi apie [[Elbė]]s upę ir į rytus nuo jos. [[Polabų kalba|Šių slavų genčių kalbos]] priskiriamos [[Vakarų slavų kalbos|vakarų slavų kalbų]] pogrupiui. Jie į [[Germanai|germanų]] žemes atsikėlė [[VII amžius|VII a.]] pastariesiems ėmus migruoti į pietus ir dėl to labai praretėjus gyventojų kiekiui į rytus nuo Elbės. Polabės slavai išplito apie Elbės upę, tai yra (šiaurėje į pietus nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], š.v. – iki [[Kylis|Kylio]] rytų ir p.r. prieigų, vakaruose – iki [[Magdeburgas|Magdeburgo]] rytų prieigų ir į rytus nuo [[Zalė]]s upės, p.v. – iki [[Frankonija|Frankonijos]], pietuose – iki [[Sudetai|Sudetų]] ir rytuose – iki anuometinės vakarų [[Lenkija|Lenkijos]] pakraščių. |
||
Polabės slavai pagal [[TSRS]] didžiąją enciklopediją buvo trijų genčių ([[obodritai]], [[veletai]] ir [[Sorbai|Luzitanijos sorbai]]). Pagal [[Bavarų geografas|Bavarų geografo]] surinktą medžiagą [[830]] metais iš [[Regensburgas|Regensburgo]], nurodytos šios (su genčių sąjungomis): |
Polabės slavai pagal [[TSRS]] didžiąją enciklopediją buvo trijų genčių ([[obodritai]], [[veletai]] ir [[Sorbai|Luzitanijos sorbai]]). Pagal [[Bavarų geografas|Bavarų geografo]] surinktą medžiagą [[830]] metais iš [[Regensburgas|Regensburgo]], nurodytos šios (su genčių sąjungomis): |
||
21:45, 25 rugsėjo 2020 versija
Polabės slavai – tai slavų genčių grupė, gyvenusi apie Elbės upę ir į rytus nuo jos. Šių slavų genčių kalbos priskiriamos vakarų slavų kalbų pogrupiui. Jie į germanų žemes atsikėlė VII a. pastariesiems ėmus migruoti į pietus ir dėl to labai praretėjus gyventojų kiekiui į rytus nuo Elbės. Polabės slavai išplito apie Elbės upę, tai yra (šiaurėje į pietus nuo Baltijos jūros, š.v. – iki Kylio rytų ir p.r. prieigų, vakaruose – iki Magdeburgo rytų prieigų ir į rytus nuo Zalės upės, p.v. – iki Frankonijos, pietuose – iki Sudetų ir rytuose – iki anuometinės vakarų Lenkijos pakraščių.
Polabės slavai pagal TSRS didžiąją enciklopediją buvo trijų genčių (obodritai, veletai ir Luzitanijos sorbai). Pagal Bavarų geografo surinktą medžiagą 830 metais iš Regensburgo, nurodytos šios (su genčių sąjungomis):
- Ranai gyveno Riugeno saloje ir palei šią salą žemyne. Kartais priskiriami prie veletų genčių sąjungos.
- Veletai:
- redarai (pagrindinė veletų genčių sąjungos gentis)
- chižanai
- circipanai
- dolenėnai
- hevelai – gyveno apie Hafelio upę, kuri yra Vokietijos Brandenburgo žemėje.
- sprevanai
- ukranai
- užpėnėnai (lot. circipani
XVIII a. pirmojoje pusėje Polabės slavai beveik visi buvo galutinai suvokietinti, išskyrus sorbus, kurie iki šiol išlaikė savo kalbą, kultūrą ir gyvena Kotbuso apylinkėse ir į pietus nuo jo – Vokietijos rytuose.
Polabės slavų genčių nuo VII a. apgyvendintoje teritorijoje, dabar įsikūrę tokie svarbūs Vokietijos šiaurės rytų ir rytų dalies miestai kaip Berlynas, Liubekas, Rostokas, Šverinas – š.r. ir Dresdenas, Leipcigas, Chemnicas, Halė – šalies rytuose.