Šaltiena: Skirtumas tarp puslapio versijų
papildytas straipsnis |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
== Tradicijos == |
== Tradicijos == |
||
[[Patiekalas]] plačiai paplitęs [[Rytų Europos virtuvė]]se: Baltarusijoje – «халоднае», Estijoje – «sült», Latvijoje – «aukstā gaļa» arba «galerts», Lenkijoje – «galareta», Rusijoje – «холодец» arba «студень», Ukrainoje – «холодець» arba «драглі», Vokietijoje – «Sülze». |
[[Patiekalas]] plačiai paplitęs [[Rytų Europos virtuvė]]se: Baltarusijoje – «халоднае», Estijoje – «sült», Latvijoje – «aukstā gaļa» arba «galerts», Lenkijoje – «galareta», Rusijoje – «холодец» arba «студень», Ukrainoje – «холодець» arba «драглі», Vokietijoje – «Sülze»<ref>[https://www.delfi.lt/gyvenimas/namai/saltisonas-galantinas-arba-tiesiog-koseliena-tik-nevadinkite-jos-skurdo-patiekalu.d?id=78418829 Saltisonas, galantinas, arba tiesiog košeliena: tik nevadinkite jos skurdo patiekalu]</ref>. |
||
Rytų ir Šiaurės Europoje kiaulienos šaltiena dažnai valgoma kaip šventinis [[Kalėdos|Kalėdų]] ir [[Velykos|Velykų]] patiekalas. [[Nepalas|Nepale]] jautienos ir žuvies šaltiena laikoma žiemos švenčių patiekalu. |
Rytų ir Šiaurės Europoje kiaulienos šaltiena dažnai valgoma kaip šventinis [[Kalėdos|Kalėdų]] ir [[Velykos|Velykų]] patiekalas. [[Nepalas|Nepale]] jautienos ir žuvies šaltiena laikoma žiemos švenčių patiekalu. |
||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
Šaltiena valgoma kaip [[užkandis]]. Prie jos dažnai patiekiami [[krienai]] arba [[garstyčios]]. |
Šaltiena valgoma kaip [[užkandis]]. Prie jos dažnai patiekiami [[krienai]] arba [[garstyčios]]. |
||
==Šaltiniai== |
|||
{{reflist}} |
|||
==Nuorodos== |
|||
{{expand}} |
|||
[[Kategorija:Užkandžiai]] |
[[Kategorija:Užkandžiai]] |
||
18:03, 27 birželio 2020 versija
Šaltiena – mėsos ir kaulų nuoviro drebučiai su mėsos gabaliukais.
Manoma, kad šaltiena buvo pradėta gaminti viduramžiais, ji buvo žinoma nuo XVI amžiaus.
Tradicijos
Patiekalas plačiai paplitęs Rytų Europos virtuvėse: Baltarusijoje – «халоднае», Estijoje – «sült», Latvijoje – «aukstā gaļa» arba «galerts», Lenkijoje – «galareta», Rusijoje – «холодец» arba «студень», Ukrainoje – «холодець» arba «драглі», Vokietijoje – «Sülze»[1].
Rytų ir Šiaurės Europoje kiaulienos šaltiena dažnai valgoma kaip šventinis Kalėdų ir Velykų patiekalas. Nepale jautienos ir žuvies šaltiena laikoma žiemos švenčių patiekalu.
Gamyba
Šaltiena gaminama tokiu būdu: mėsos ar žuvies gabalėliai užpilami iš natūraliai stingstančio gyvulių sąnarių nuoviro. Geriausias nuoviras gaunamas iš jautienos galvų ir kojų. Galima virti iš kiaulienos galvų, kojų, ausų, uodegų. Nuovirui taip pat tinka ir veršienos, avienos, vištienos, kalakutienos ar žuvies dalys, kuriose yra pakankamai želatininių medžiagų.
Dabar kartais gaminama ir mėsos ar žuvies gabalėlius užpilant nuoviru ar sultiniu su ištirpinta želatina.
Norint šaltieną papuošti, reikia, prieš ją išpilstant, į dubenį įpilti 1-2 cm sultinio sluoksnį. Kai sustings, ant jo uždėti žalumynų, morkų griežinėlių, supjaustyto kietai virto kiaušinio ir vėl užpilti sultiniu. Dar kartą sustingus, supilti paruoštą ir atvėsintą šaltienos masę. Prieš patiekiant, indą kelioms sekundėms pamerkti į karštą vandenį, ir šaltieną išversti į negilią lėkštę, pakraščius papuošti žalumynais.
Šaltiena valgoma kaip užkandis. Prie jos dažnai patiekiami krienai arba garstyčios.
Šaltiniai
Nuorodos
 |
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |