Šaltiena: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Jomime (aptarimas | indėlis)
papildytas straipsnis
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Pihtije Lettuce Vlasotince Bogojavljenje.JPG|thumb|Šaltiena su kiauliena ir virtais kiaušiniais.]]
[[Vaizdas:Pihtije Lettuce Vlasotince Bogojavljenje.JPG|thumb|Šaltiena su kiauliena ir virtais kiaušiniais.]]
'''Šaltiena''' – mėsos, kaulų nuoviro [[drebučiai]] su mėsos gabaliukais. Plačiai paplitęs patiekalas Rytų Europos virtuvėse.
'''Šaltiena''' – mėsos ir kaulų nuoviro [[drebučiai]] su mėsos gabaliukais.


Manoma, kad šaltiena buvo pradėta gaminti [[viduramžiai]]s, ji buvo žinoma nuo XVI amžiaus.
Šaltiena gaminama dviem būdais: moderniuoju (su [[želatina|želatinos]] pagalba) arba natūraliuoju (iš natūraliai sustingstančio gyvulių sąnarių nuoviro). Dažniausiai naudojama [[kiauliena]], [[veršiena]], [[jautiena]], [[vištiena]], [[kalakutiena]] ar žuvis. Manoma, kad šaltiena buvo pradėta gaminti [[Viduramžiai]]s.


Šaltiena gaminama dviem būdais:
Rytų ir Šiaurės Europoje kiaulienos šaltiena dažnai valgoma kaip šventinis [[Kalėdos|Kalėdų]] ar [[Velykos|Velykų]] patiekalas. [[Nepalas|Nepale]] jautienos ir žuvies šaltiena laikoma žiemos švenčių patiekalu.


Moderniuoju būdu. Kai [[mėsa|mėsos]] ar [[žuvis|žuvies]] gabalėliai užpilami [[nuoviras|nuoviru]] ar [[sultinys|sultiniu]] su ištirpinta [[želatina]] arba [[Agaras (medžiaga)|agaru]].

Natūraliuoju būdu. Mėsos ar žuvies gabalėliai užpilami iš natūraliai stingstančio gyvulių sąnarių nuoviro. Geriausias nuoviras gaunamas iš [[jautiena|jautienos]] galvų ir kojų. Galima virti iš [[kiauliena|kiaulienos]] kojų, ausų, uodegų. Nuovirui taip pat tinka ir [[veršiena|veršienos]], [[vištiena|vištienos]], [[kalakutiena|kalakutienos]] ar [[žuvis|žuvies]] dalys, kuriose yra pakankamai želatininių medžiagų.

Šaltiena valgoma kaip [[užkandis]]. Prie jos dažnai patiekiami [[krienai]] arba [[garstyčios]].

[[Patiekalas]] plačiai paplitęs [[Rytų Europos virtuvė]]se: Baltarusijoje - «халоднае», Estijoje — «sült», Latvijoje — «aukstā gaļa» arba «galerts», Lenkijoje - «galareta», Rusijoje - «холодец» arba «студень», Ukrainoje - «холодець» arba «драглі», Vokietijoje - «Sülze».

Rytų ir Šiaurės Europoje kiaulienos šaltiena dažnai valgoma kaip šventinis [[Kalėdos|Kalėdų]] ir [[Velykos|Velykų]] patiekalas. [[Nepalas|Nepale]] jautienos ir žuvies šaltiena laikoma žiemos švenčių patiekalu.

[[Kategorija:Užkandžiai]]
[[Kategorija:Lietuviška virtuvė]]
[[Kategorija:Lietuviška virtuvė]]
[[Kategorija:Rusiška virtuvė]]
[[Kategorija:Rytų Europos virtuvė]]
{{maistas-stub}}

20:27, 21 balandžio 2020 versija

Šaltiena su kiauliena ir virtais kiaušiniais.

Šaltiena – mėsos ir kaulų nuoviro drebučiai su mėsos gabaliukais.

Manoma, kad šaltiena buvo pradėta gaminti viduramžiais, ji buvo žinoma nuo XVI amžiaus.

Šaltiena gaminama dviem būdais:

Moderniuoju būdu. Kai mėsos ar žuvies gabalėliai užpilami nuoviru ar sultiniu su ištirpinta želatina arba agaru.

Natūraliuoju būdu. Mėsos ar žuvies gabalėliai užpilami iš natūraliai stingstančio gyvulių sąnarių nuoviro. Geriausias nuoviras gaunamas iš jautienos galvų ir kojų. Galima virti iš kiaulienos kojų, ausų, uodegų. Nuovirui taip pat tinka ir veršienos, vištienos, kalakutienos ar žuvies dalys, kuriose yra pakankamai želatininių medžiagų.

Šaltiena valgoma kaip užkandis. Prie jos dažnai patiekiami krienai arba garstyčios.

Patiekalas plačiai paplitęs Rytų Europos virtuvėse: Baltarusijoje - «халоднае», Estijoje — «sült», Latvijoje — «aukstā gaļa» arba «galerts», Lenkijoje - «galareta», Rusijoje - «холодец» arba «студень», Ukrainoje - «холодець» arba «драглі», Vokietijoje - «Sülze».

Rytų ir Šiaurės Europoje kiaulienos šaltiena dažnai valgoma kaip šventinis Kalėdų ir Velykų patiekalas. Nepale jautienos ir žuvies šaltiena laikoma žiemos švenčių patiekalu.