Aliejinė kopūstpalmė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Aliejinė kopūstpalmė''' ( |
'''Aliejinė kopūstpalmė''' (''Euterpe oleracea'') – [[palmės|palmių]] (''Arecaceae'') rūšis, žinomiausia iš [[kopūstpalmė|kopūstpalmių]] (''Euterpe'') genties. Auga [[Centrinė Amerika|Centrinės]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] tropinėse srityse – pelkėse, upių pakrantėse. |
||
Tai 15–30 m aukščio [[medis|medžiai]], plunksniškais, 3 m ilgio [[lapai]]s. Auga greitai. [[Vaisius]] – nedidelis, apskritas, 25 mm skersmens purpuriškai juodas [[kaulavaisis]]. Ant vienos [[šluotelė]]s susiformuoja 700–900 vaisių. Vaisiaus viduje yra 7-10 mm skersmens [[sėkla]]. Iš kopūstpalmės vaisių gaminamos [[sultys]], įvairūs kiti gėrimai, naudojami desertų gamyboje, spaudžiamas [[aliejus]]. Vaisiuose gausu [[antioksidantas|antioksidantų]]. Lapai naudojami krepšių, demblių, kepurių pynimui, stogų gamybai, [[mediena]] – pastatų statybai. Maistui taip pat vartojama [[palmės šerdis]]. |
Tai 15–30 m aukščio [[medis|medžiai]], plunksniškais, 3 m ilgio [[lapai]]s. Auga greitai. [[Vaisius]] – nedidelis, apskritas, 25 mm skersmens purpuriškai juodas [[kaulavaisis]]. Ant vienos [[šluotelė]]s susiformuoja 700–900 vaisių. Vaisiaus viduje yra 7-10 mm skersmens [[sėkla]]. Iš kopūstpalmės vaisių gaminamos [[sultys]], įvairūs kiti gėrimai, naudojami desertų gamyboje, spaudžiamas [[aliejus]]. Vaisiuose gausu [[antioksidantas|antioksidantų]]. Lapai naudojami krepšių, demblių, kepurių pynimui, stogų gamybai, [[mediena]] – pastatų statybai. Maistui taip pat vartojama [[palmės šerdis]]. |
||
19:32, 31 kovo 2020 versija
| Euterpe oleracea | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Aliejinė kopūstpalmė (Euterpe oleracea) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Aliejinė kopūstpalmė (Euterpe oleracea) – palmių (Arecaceae) rūšis, žinomiausia iš kopūstpalmių (Euterpe) genties. Auga Centrinės ir Pietų Amerikos tropinėse srityse – pelkėse, upių pakrantėse.
Tai 15–30 m aukščio medžiai, plunksniškais, 3 m ilgio lapais. Auga greitai. Vaisius – nedidelis, apskritas, 25 mm skersmens purpuriškai juodas kaulavaisis. Ant vienos šluotelės susiformuoja 700–900 vaisių. Vaisiaus viduje yra 7-10 mm skersmens sėkla. Iš kopūstpalmės vaisių gaminamos sultys, įvairūs kiti gėrimai, naudojami desertų gamyboje, spaudžiamas aliejus. Vaisiuose gausu antioksidantų. Lapai naudojami krepšių, demblių, kepurių pynimui, stogų gamybai, mediena – pastatų statybai. Maistui taip pat vartojama palmės šerdis.
Pagrindinis alejinės kopūstpalmės vaisių tiekėjas – Brazilija (ypač jos Amazonijos valstijos). Portugališkas medžio pavadinimas açaí kilo iš tupių žodžio yasa’i, reiškiančio 'verkiantis vaisius'.
-
Medžiai upės pakrantėje (Brazilija) -
Vaisiai -
Prekyba vaisiais -
Desertas iš kopūstpalmės minkštimo -
Euterpe oleracea - Museum specimen
