Aliejinė kopūstpalmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Euterpe oleracea

Aliejinė kopūstpalmė (Euterpe oleracea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
( Arecales)
Šeima: Arekiniai
( Arecaceae)
Pošeimis: Arecoideae
( Arecoideae)
Gentis: Kopūstpalmė
( Euterpe)
Rūšis: Aliejinė kopūstpalmė
( Euterpe oleracea)

Aliejinė kopūstpalmė (Euterpe oleracea) – palmių (Arecaceae) rūšis, žinomiausia iš kopūstpalmių (Euterpe) genties. Auga Centrinės ir Pietų Amerikos tropinėse srityse – pelkėse, upių pakrantėse.

Tai 15–30 m aukščio medžiai, plunksniškais, 3 m ilgio lapais. Auga greitai. Vaisius – nedidelis, apskritas, 25 mm skersmens purpuriškai juodas kaulavaisis. Ant vienos šluotelės susiformuoja 700–900 vaisių. Vaisiaus viduje yra 7-10 mm skersmens sėkla. Iš kopūstpalmės vaisių gaminamos sultys, įvairūs kiti gėrimai, naudojami desertų gamyboje, spaudžiamas aliejus. Vaisiuose gausu antioksidantų. Lapai naudojami krepšių, demblių, kepurių pynimui, stogų gamybai, mediena – pastatų statybai. Maistui taip pat vartojama palmės šerdis.

Pagrindinis alejinės kopūstpalmės vaisių tiekėjas – Brazilija (ypač jos Amazonijos valstijos). Portugališkas medžio pavadinimas açaí kilo iš tupių žodžio yasa’i, reiškiančio 'verkiantis vaisius'.