Jeruzalės šventykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Raudonos nuorodos apie karą ir apsiaustį. |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
=== Pastatymas, sugriovimas ir atstatymas === |
=== Pastatymas, sugriovimas ir atstatymas === |
||
Pirmiausia karaliaus Dovydo buvo pastatytas pirmasis šventyklos [[altorius]], ant kurio žydai aukojo savo |
Pirmiausia karaliaus Dovydo buvo pastatytas pirmasis šventyklos [[altorius]], ant kurio žydai aukojo savo deginamąsias aukas. Vėliau jo sūnus Saliamonas, padaręs statybos planą, pradėjo šventyklos ([[Pirmoji Jeruzalės šventykla|pirmosios šventyklos]]) statybas. Tačiau [[Babilonija|Babilono]] karalius [[Nabuchodonosaras II|Nabuchodonosaras]] 586 m. pr. m. e. sunaikino šventyklą bei išvarė žydus į [[Babilonija|Babilono]] vergovę. |
||
[[Antroji Jeruzalės šventykla|Antrąją Šventyklą]] pradėta statyti apie 536 m. pr. m. e. žydams sugrįžus iš [[Babilono vergovė]]s. Šventykla buvo visiškai atstatyta 515 m. pr. m. e. kovo 12 d., bet apie 63 m. pr. m. e. ją apiplėšė [[Romos imperija|Romos Imperijos]] karvedžio [[Pompėjus|Pompėjaus]] vadovaujama kariuomenė (nors romėnams lojalus metraštininkas [[Juozapas Flavijus]] tvirtino, kad Pompėjus nieko nepaėmė iš Šventyklos arba jos saugyklų). |
|||
Trečioji Šventykla buvo pastatyta [[Erodas I Didysis|Erodo Didžiojo]] laikais apie 19 m. pr. m. e. Atlikus milžinišką šventyklos renovaciją ji pagražėjo, padidėjo jos plotas. Tačiau per [[Pirmasis Judėjos karas|Pirmąjį Judėjos karą]] po [[Jeruzalės apsiaustis (70 po Kr.)|Jeruzalės apsiausties]] 70 m. miestą užėmus [[Titas|Tito]] vadovaujamai [[Romos imperija|Romos Imperijos]] kariuomenei šventykla buvo visiškai sugriauta ir tebėra neatstatyta iki šiol. |
|||
== Įdomūs faktai == |
== Įdomūs faktai == |
||
17:47, 12 rugsėjo 2019 versija
Jeruzalės šventykla (Šventoji šventykla; hebr. בית המקדש Bet HaMikdaš) – karaliaus Saliamono Jeruzalėje prieš maždaug 3000 metų pastatyta šventykla. Šventykla turėjo pakeisti Mozės tabernakulį – laikinąją palapinę, kurioje iki tol žydai aukojo savo aukas. Prie Jeruzalės šventyklos statybos prisidėjo ir karalius Dovydas, Saliamono tėvas, kuris prieš mirtį parūpino daug statybinių medžiagų statyboms. Senajame Testamente teigiama, kad pats karalius Dovydas negalėjo Jeruzalėje pastatyti Šventyklos, nes jam Dievas to neleido dėl per didelio nužudytų priešų skaičiaus.
Pastatymas, sugriovimas ir atstatymas
Pirmiausia karaliaus Dovydo buvo pastatytas pirmasis šventyklos altorius, ant kurio žydai aukojo savo deginamąsias aukas. Vėliau jo sūnus Saliamonas, padaręs statybos planą, pradėjo šventyklos (pirmosios šventyklos) statybas. Tačiau Babilono karalius Nabuchodonosaras 586 m. pr. m. e. sunaikino šventyklą bei išvarė žydus į Babilono vergovę.
Antrąją Šventyklą pradėta statyti apie 536 m. pr. m. e. žydams sugrįžus iš Babilono vergovės. Šventykla buvo visiškai atstatyta 515 m. pr. m. e. kovo 12 d., bet apie 63 m. pr. m. e. ją apiplėšė Romos Imperijos karvedžio Pompėjaus vadovaujama kariuomenė (nors romėnams lojalus metraštininkas Juozapas Flavijus tvirtino, kad Pompėjus nieko nepaėmė iš Šventyklos arba jos saugyklų).
Trečioji Šventykla buvo pastatyta Erodo Didžiojo laikais apie 19 m. pr. m. e. Atlikus milžinišką šventyklos renovaciją ji pagražėjo, padidėjo jos plotas. Tačiau per Pirmąjį Judėjos karą po Jeruzalės apsiausties 70 m. miestą užėmus Tito vadovaujamai Romos Imperijos kariuomenei šventykla buvo visiškai sugriauta ir tebėra neatstatyta iki šiol.
Įdomūs faktai
- Tanache numatyta, kad apeiginį nešvarumą (hebr. tumah) gali pašalinti tik Šventykloje atliekamas specifinis aukojimas. Nesant Šventyklos, visi judėjai laikomi rituališkai nešvariais.
- Masonai kildina savo tradiciją iš Pirmosios Šventyklos statymo laikų. Trečiojo - "Meistro Mūrininko" (Master Mason) - laipsnio įšventinime simboliškai atkartojamas legendinio Šventyklos architekto Hiramo likimas - jo mirtis nuo išdavikų rankos, lavono paieškos.