Humanizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:05, 6 rugsėjo 2019 versija

Humanizmas (pranc. humanisme) – antropocentrinė pasaulėžiūra, teigianti pagarbą žmogui, jo gerovei, išaukštinanti jo vertę.^[1]^[2]

Tai plati etinių filosofijų kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.

Sekuliarieji humanistai vertina mokslinį skepticizmą ir mokslinį metodą, vengdami aklo tikėjimo, dogmų bei perdėto skepticizmo^{[reikalingas šaltinis]}. Stengiasi ieškoti tiesos racionaliais metodais, atmesdami misticizmą, tradiciją ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Humanizmas yra suderinamas su ateizmu ir agnosticizmu, bet ne visi ateistai ir agnostikai yra humanistai. Ši filosofija taip pat padarė įtaką kai kurioms didžiosioms religijoms, kurios priėmė humaniškesnę poziciją.

Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.

Taip pat skaitykite

Išnašos

↑ Jūratė Morkūnienė. Humanizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius. 1954

Vikižodynas

Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Jūratė Morkūnienė. Humanizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[2] Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius. 1954

[1]

[2]

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 [[Sekuliarusis humanizmas|Sekuliarieji humanistai]] vertina mokslinį [[skepticizmas|skepticizmą]] ir [[Mokslinis metodas|mokslinį metodą]], vengdami aklo tikėjimo, [[dogma|dogmų]] bei perdėto skepticizmo{{faktas}}. Stengiasi ieškoti tiesos racionaliais metodais, atmesdami [[misticizmas|misticizmą]], [[tradicija|tradiciją]] ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Humanizmas yra suderinamas su [[ateizmas|ateizmu]] ir [[agnosticizmas|agnosticizmu]], bet ne visi ateistai ir agnostikai yra humanistai.
-Kai kurios didžiosios [[religija|religijos]] taip pat buvo įtakotos šios filosofijos ir priėmė humaniškesnę poziciją.
+Ši filosofija taip pat padarė įtaką kai kurioms didžiosioms [[religija|religijoms]], kurios priėmė humaniškesnę poziciją.
 Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.