Voragyviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S Atmestas 86.38.161.93 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 9: Eilutė 9:
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}


'''Voragyviai''' ([[lotynų kalba|lot.]]''Arachnida'') – [[nariuotakojai|nariuotakojų]] (''Arthropoda'') tipo gėjus gyvūnų [[Klasė (biologija)|klasė]]. Lotyniškas klasės pavadinimas kilęs iš [[graikų mitologija|graikų mitologijos]] veikėjos [[Arachnė]]s.
'''Voragyviai''' ([[lotynų kalba|lot.]]''Arachnida'') – [[nariuotakojai|nariuotakojų]] (''Arthropoda'') tipo gyvūnų [[Klasė (biologija)|klasė]]. Lotyniškas klasės pavadinimas kilęs iš [[graikų mitologija|graikų mitologijos]] veikėjos [[Arachnė]]s.
[[Vaizdas:Archindae characters.jpg|thumb|left]]
[[Vaizdas:Archindae characters.jpg|thumb|left]]
Kūnas sudarytas iš [[galvakrūtinė]]s (2) (ją sudaro 8 paprastos akys, žandikojai su nuodų liauka, čiuopikliai- jais voras vinioja auką ir 4 poros nariuotų kojų (1)) ir [[pilvelis|pilvelio]] (3) (Jį sudaro 3 poros voratinklinių liaukų, plaučiai ir trachėjos). Daugelis turi aštrias cheliceras, kuriomis sučiumpa ir nužudo auką. Savo aukai suleidžia virškinamojo skysčio, kuris susideda iš [[seilių liaukos|seilių liaukų]] ir kepenų sekreto. Po kurio laiko savo auką tiesiog iščiulpia. Toks [[virškinimas|virškinimo]] tipas vadinamas išoriniu. Vieni voragyviai deda [[kiaušinis|kiaušinius]], kiti veda jauniklius. Daugelis yra grobuonys, dalis ypač nuodingi ([[nuodingieji vorai]]).
Kūnas sudarytas iš [[galvakrūtinė]]s (2) (ją sudaro 8 paprastos akys, žandikojai su nuodų liauka, čiuopikliai- jais voras vinioja auką ir 4 poros nariuotų kojų (1)) ir [[pilvelis|pilvelio]] (3) (Jį sudaro 3 poros voratinklinių liaukų, plaučiai ir trachėjos). Daugelis turi aštrias cheliceras, kuriomis sučiumpa ir nužudo auką. Savo aukai suleidžia virškinamojo skysčio, kuris susideda iš [[seilių liaukos|seilių liaukų]] ir kepenų sekreto. Po kurio laiko savo auką tiesiog iščiulpia. Toks [[virškinimas|virškinimo]] tipas vadinamas išoriniu. Vieni voragyviai deda [[kiaušinis|kiaušinius]], kiti veda jauniklius. Daugelis yra grobuonys, dalis ypač nuodingi ([[nuodingieji vorai]]).

11:03, 13 kovo 2019 versija

Arachnida
Įvairūs voragyviai
Įvairūs voragyviai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Potipis: Cheliceriniai
( Chelicerata)
Klasė: Voragyviai
( Arachnida)

Voragyviai (lot.Arachnida) – nariuotakojų (Arthropoda) tipo gyvūnų klasė. Lotyniškas klasės pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos veikėjos Arachnės.

Kūnas sudarytas iš galvakrūtinės (2) (ją sudaro 8 paprastos akys, žandikojai su nuodų liauka, čiuopikliai- jais voras vinioja auką ir 4 poros nariuotų kojų (1)) ir pilvelio (3) (Jį sudaro 3 poros voratinklinių liaukų, plaučiai ir trachėjos). Daugelis turi aštrias cheliceras, kuriomis sučiumpa ir nužudo auką. Savo aukai suleidžia virškinamojo skysčio, kuris susideda iš seilių liaukų ir kepenų sekreto. Po kurio laiko savo auką tiesiog iščiulpia. Toks virškinimo tipas vadinamas išoriniu. Vieni voragyviai deda kiaušinius, kiti veda jauniklius. Daugelis yra grobuonys, dalis ypač nuodingi (nuodingieji vorai).

Pasaulyje yra apie 70 tūkst. voragyvių rūšių. Po vabzdžių tai antroji pagal dydį nariuotakojų grupė. Lietuvoje visi gyvenantys būriai nepakankamai ištirti.

Klasifikacija

Nuorodos