Pseudoskorpionai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pseudoscorpionida
Kaldari pseudoscorpion 01.jpg
(Lasiochernes cretonatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
(Wikispecies-logo.svg Arachnida)
Būrys: Pseudoskorpionai
(Wikispecies-logo.svg Pseudoscorpionida)

Pseudoskorpionai (lot. Pseudoscorpionida), liet. skarpónys – bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei.

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pseudoskorpionai yra maži, panašūs į skorpioną nariuotakojai. Jų kūnas plokščias, kriaušės pavidalo, padalintas į dvi dalis (galvakrūtinę ir pilvelį). Taip pat turi aštuonias penkių segmentų kojas ir paprastąsias akis. Kūno spalva įvairuoja nuo gelsvai rudos iki tamsiai rudos, su kontrastingomis žnyplių spalvomis. Pedipalpai labai ilgi ir žnypliški, labai primenantys skorpionų. Pilvelis trumpas ir užpakalinėje dalyje apvalainas, be uodegos ar kitokių ataugų.

Ilgis svyruoja nuo 2 iki 8 mm.

Judamoji žnyplių dalis turi nuodų liauką ir lataką. Nuodai naudojami mažoms aukoms sugauti ir paralyžiuoti. Pseudoskorpionai nekanda. Tam, kad suvirškintų grobį, jie ant aukos užpila nedidelį kiekį ėdančio skysčio, tada nuryja suskystėjusias kūno dalis.

Pseudoskorpionai pina šilkinius siūlus iš liaukų žanduose kokonams, nerdamiesi ir šalto oro metu. Dar vienas juos su artimiausiais giminaičiais vorais siejantis bruožas yra tai, kad jie kvėpuoja pro kvėptukus (stigmas).

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinoma daugiau kaip 2000 pseudoskorpionų rūšių, o naujos rūšys randamos beveik kiekvieną dieną. Jie paplitę visame pasaulyje, net ir šaltuose regionuose, bet daugiausia ir įvairiausių rūšių gyvena tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Knyginis pseudoskorpionas (Chelifer cancroides) yra dažniausiai namuose randama rūšis. Kitos rūšys gyvena po medžių žieve, po lapais ir miško paklote, medžių drevėse, po akmenimis, olose, jūros pakrantėse ir tarp uolų plyšių.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ar 1.jpg

Įmantraus ritualinio šokio metu pseudoskorpiono patinas nuveda patelę virš anksčiau ant žemės padėto spermatoforo. Patelė apvaisintus kiaušinius nešioja ant kybančio po pilveliu maišelio, o jaunikliai kurį laiką gyvena ant motinos. Vienos vados metu išsiperi apie du tuzinus jauniklių. Per metus gali būti ir ne viena vada.

Jaunikliai subręsta po trijų nėrimųsi, šis laikotarpis gali tęstis iki kelerių metų. Suaugę individai gyvena nuo 2 iki 3 metų. Jie aktyvūs šiltuoju metų laiku, žiemoja susisukę į šilkinius kokonus.

Nauda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pseudoskorpionai paprastai naudingi žmonėms, nes jie medžioja kandžių ir kitokių kilimų kenkėjų lervas, šiengraužius, skruzdėles, erkes ir smulkias museles. Jie yra maži ir nekenksmingi, dėl jų dydžio retai matomi. Į namus dažniausiai patenka pernešami kitų didesnių vabzdžių ar su malkomis. Paprastai aptinkami vonioje ar skalbykloje, nes jie ieško drėgmės. Kartais randami po vabalų sparnais, kur minta erkėmis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]