Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:33, 4 kovo 2019 versija

Vokietijos lietuvių bendruomenė, VLB (vok. Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V.) – Pasaulio lietuvių bendruomenės dalis. VLB vienija Vokietijoje gyvenančius lietuvius, puoselėja kultūrą, kalbą, siekia atstovauti jų interesams. Vokietijos lietuvių bendruomenė yra viena „stipriausių“, oficialių narių skaičiumi viena gausausių lietuvių bendruomenė Europoje, savotiškas Europos lietuvių bendruomenes vienijantis centras. Būstinė (vok. Bundesgeschäftsstelle) – Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld, BRD. VLB yra valdomas „Fondas Vasario 16-osios gimnazijai“ remti (2008 m. Vasario 16-osios gimnaziją parėmė 6 822 eurų suma). VLB nariai moka nario mokestį. VLB 2008 m. pajamų ir išlaidų apyskaita – 58 494,86 eurų, 2009 m. – 51 000 eurų.

1946 m. susikūrė Lietuvių Tremtinių Bendruomenė (LTB), vienijusi lietuvių emigrantus, pabėgėlius, kai Antrajam pasauliniam karui artėjant į pabaigą, lietuviai traukėsi į Vakarus, tikėdamiesi, kad išvykę pabus kelias savaites ar kelis mėnesius. Dauguma pasitraukusių lietuvių atsidūrė Vokietijoje. Čia jie pateko į DP (displaced persons – „išvietintieji“ asmenys) stovyklas, kur gyvenimas buvo nelengvas, o ateities perspektyvos neaiškios. Neišsipildžius viltims grįžti į Lietuvą po karo, buvo priversti toliau gyventi svetur. 1947 m. ir vėliau dalis emigravo į (Kanadą, JAV, Australiją, Pietų Amerikos šalis), taip iš Vokietijos pasklisdami po visą pasaulį. Vyresnio amžiaus, ypač silpnesnės sveikatos (apie 8 000 lietuvių) liko Vokietijoje. Po 1957 m. į Vakarų Vokietiją grįžo dalis Lietuvoje gyvenusių Vokietijos piliečių, tarp kurių buvo lietuvių ar prolietuviškai nusiteikusių žmonių. Dalis jų įsiliejo į VLB.

Rytų Vokietijoje jokio organizuoto lietuvių gyvenimo ilgą laiką nebuvo, tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo burtis iš Lietuvos darbo reikalais atsikėlę lietuviai. Po Vokietijos susivienijimo ten susikūrė 2 regioninės apylinkės.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vokietiją pasiekė nauja lietuvių banga. Oficialiais duomenimis 2002 m. Vokietijoje gyveno apie 10 000 LR piliečių (manoma, kad antra tiek buvo laikinai arba nelegaliai). Spėjama, kad dabartiniu metu Vokietijoje gali gyventi apie 25 000 lietuvių tautybės asmenų, o turinčių lietuviškos kilmės (t. y. įskaitant vaikus, anūkus iš mišrių šeimų, paprastai neturinčius LR pilietybės, todėl į oficialią VFR statistiką neįtraukiamus kaip LR piliečius) – kelis kartus daugiau.

Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas.

Daugiau…

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Vaizdas:Berlin - Potsdamer Platz - E-Mobility-Charging.jpg|thumb|right|250px|right|[[Smart]] elektromobiliai kraunami [[Berlynas|Berlyne]]]]
+[[Vaizdas:Schloss Rennhof in Hüttenfeld.jpg|thumb|right|[[Vasario 16-osios gimnazija]] ([[Renhofo pilis]])]]
+'''Vokietijos lietuvių bendruomenė''', '''VLB''' ({{de|Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V.}}) – [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s dalis. VLB vienija [[Vokietija|Vokietijoje]] gyvenančius [[Lietuviai|lietuvius]], puoselėja kultūrą, kalbą, siekia atstovauti jų interesams. Vokietijos lietuvių bendruomenė yra viena „stipriausių“, oficialių narių skaičiumi viena gausausių lietuvių bendruomenė [[Europa|Europoje]], savotiškas Europos lietuvių bendruomenes vienijantis centras. Būstinė ({{de|Bundesgeschäftsstelle}}) – Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld, BRD. VLB yra valdomas „Fondas Vasario 16-osios gimnazijai“ remti (2008 m. Vasario 16-osios gimnaziją parėmė 6 822 eurų suma). VLB nariai moka nario mokestį. VLB 2008 m. pajamų ir išlaidų apyskaita – 58 494,86 eurų, 2009 m. – 51 000 eurų.
-'''Elektromobilis''' – [[automobilis]], varomas vienu ar daugiau [[Elektra|elektriniu]] varikliu. Elektra saugoma baterijose arba kituose įrenginiuose. Automobiliai, kurie kartu su elektriniais naudoja ir [[Vidaus degimo variklis|vidaus degimo variklius]], vadinami [[Hibridinis automobilis|hibridiniais]].
+[[1946 m.]] susikūrė [[Lietuvių Tremtinių Bendruomenė]] (LTB), vienijusi lietuvių emigrantus, pabėgėlius, kai [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] artėjant į pabaigą, lietuviai traukėsi į Vakarus, tikėdamiesi, kad išvykę pabus kelias savaites ar kelis mėnesius. Dauguma pasitraukusių lietuvių atsidūrė Vokietijoje. Čia jie pateko į [[DP]] (''[[displaced persons]]'' – „išvietintieji“ asmenys) stovyklas, kur gyvenimas buvo nelengvas, o ateities perspektyvos neaiškios. Neišsipildžius viltims grįžti į Lietuvą po karo, buvo priversti toliau gyventi svetur. 1947 m. ir vėliau dalis emigravo į ([[Kanada|Kanadą]], [[JAV]], [[Australija|Australiją]], [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šalis), taip iš Vokietijos pasklisdami po visą pasaulį. Vyresnio amžiaus, ypač silpnesnės sveikatos (apie 8 000 lietuvių) liko Vokietijoje. Po 1957 m. į [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] grįžo dalis Lietuvoje gyvenusių Vokietijos piliečių, tarp kurių buvo lietuvių ar prolietuviškai nusiteikusių žmonių. Dalis jų įsiliejo į VLB.
-Pirmieji elektromobiliai pasirodė apie [[1880]] m. Elektra varomi automobiliai buvo populiarūs XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Vėliau, atsiradus masinei automobilių gamybai ir prekybai bei pingant iškastiniam kurui, elektromobiliai prarado savo populiarumą.
+[[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietijoje]] jokio organizuoto lietuvių gyvenimo ilgą laiką nebuvo, tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo burtis iš Lietuvos darbo reikalais atsikėlę lietuviai. Po [[Vokietijos susivienijimas|Vokietijos susivienijimo]] ten susikūrė 2 regioninės apylinkės.
-Nuo [[2008]] m. elektromobiliai vėl pradėjo populiarėti, kai buvo sukurtos talpios baterijos, tobulinama kita technologija, iškastinio kuro brangimas, didesnis susidomėjimas [[ekologija]] ir pan.
+Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vokietiją pasiekė nauja lietuvių banga. Oficialiais duomenimis 2002 m. Vokietijoje gyveno apie 10 000 LR piliečių (manoma, kad antra tiek buvo laikinai arba nelegaliai). Spėjama, kad dabartiniu metu Vokietijoje gali gyventi apie 25 000 lietuvių tautybės asmenų, o turinčių lietuviškos kilmės (t. y. įskaitant vaikus, anūkus iš mišrių šeimų, paprastai neturinčius LR pilietybės, todėl į oficialią VFR statistiką neįtraukiamus kaip LR piliečius) – kelis kartus daugiau.
-Kai kurios kompanijos bei valstybės sudarė finansines galimybes gyventojams pigiau įsigyti šios technologijos transporto priemones. Tiesa, šiuo metu kol kas tokie automobiliai yra brangūs, infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta, taip pat baterijos dar nėra tokios talpios, kad patenkintų visų norus keliauti.
-[[2015]] m. visame pasaulyje tokius automobilius siūlė 30 kompanijų. Daugiausiai jų parduodama [[JAV]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Kinija|Kinijoje]] ir [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Populiariausias elektromobilis [[2016]] m. buvo [[Nissan Leaf]]; jų visame pasaulyje nuo [[2010]] m. parduota apie 233 000.
-m. „Nissan Leaf“ išrinktas „[[Pasaulio metų automobilis|Pasaulio metų automobiliu 2011]]“. 2014 m. „[[Pasaulio metų automobilis|Pasaulio metų automobilio]]“ rinkimuose elektromobilis „[[BMW i3]]“ įvertintas ekonomiškiausiu bei geriausio dizaino metų automobiliu pasaulyje. Nuvažiuoti 40,2 km su juo kainavo 0,81 [[JAV doleris|JAV dolerio]]. 2017 m. „[[BMW i3]]“ įvertintas geriausiu metų miesto automobiliu.
 Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
-[[Elektromobilis|Daugiau…]]
+[[Vokietijos lietuvių bendruomenė|Daugiau…]]
 <noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>