Plazma: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisyta rašyba, pridėta nuoroda.
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Parašiau tiesą ir neuždavinėk durnų klausimų!!!
Eilutė 2: Eilutė 2:
[[Vaizdas:Plasma-lamp 2.jpg|thumb|250px|[[Plazminė lempa]]]]
[[Vaizdas:Plasma-lamp 2.jpg|thumb|250px|[[Plazminė lempa]]]]


'''Plazma''' – iš dalies arba visiškai jonizuotos [[dujos]], kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas. Visiškai jonizuotoje plazmoje nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl plazmą sudaro teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai. Norint, kad plazma išsilaikytų tokiame būvyje, ją nuolat turi veikti elektrinio arba magnetinio lauko jėgos, kad elektronai, teigiamieji jonai ir neigiamieji jonai nesąveikautų tarpusavyje.
'''Plazma''' – iš dalies arba visiškai jonizuotos [[dujos]], kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas. Visiškai jonizuotoje plazmoje nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl plazmą sudaro teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai. Norint, kad plazma išsilaikytų tokiame būvyje, ją nuolat turi veikti elektrinio arba magnetinio lauko jėgos, kad elektronai, teigiamieji jonai ir neigiamieji jonai nesąveikautų tarpusavyje. Galima pasigaminti mikro-bangų krosnelėje su degtuku ir stikline.(Fun fact)(įdomus faktas lietuviškai).


Kai [[temperatūra]] labai žema, artima [[absoliutusis nulis|absoliučiąjam]] nuliui, visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir [[dujos|dujomis]].
Kai [[temperatūra]] labai žema, artima [[absoliutusis nulis|absoliučiąjam]] nuliui, visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir [[dujos|dujomis]].

15:21, 19 spalio 2018 versija

Šis straipsnis yra apie plazmos sąvoką fizikoje. Apie skystąją kraujo dalį skaitykite straipsnį Kraujo plazma.
Plazminė lempa

Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas. Visiškai jonizuotoje plazmoje nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl plazmą sudaro teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai. Norint, kad plazma išsilaikytų tokiame būvyje, ją nuolat turi veikti elektrinio arba magnetinio lauko jėgos, kad elektronai, teigiamieji jonai ir neigiamieji jonai nesąveikautų tarpusavyje. Galima pasigaminti mikro-bangų krosnelėje su degtuku ir stikline.(Fun fact)(įdomus faktas lietuviškai).

Kai temperatūra labai žema, artima absoliučiąjam nuliui, visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir dujomis.

Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulėms, prasideda dujų jonizacija. Atsiranda nauja medžiagos būsena – plazma. Vadinasi, plazma yra elektriškai neutrali sistema. Atsižvelgiant į sąlygas, plazmos jonizacijos laipsnis, t. y. jonizuotų atomų skaičius ir jų viso skaičiaus santykis gali būti skirtingas.

Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti ne tik kaitinimas, bet ir įvairių rūšių spinduliavimas arba dujų atomų bombardavimas greitomis elektringosiomis dalelėmis. Tada gaunama vadinamoji žemos temperatūros plazma.