Žiedynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
koreg |
S graižas |
||
Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
* Paprastasis skėtis - žiedynkočio viršūnėje vienoje plokštumoje išauga daug ilgakočių žiedų ([[raktažolė]], [[ugniažolė]]). '''Pav.''' |
* Paprastasis skėtis - žiedynkočio viršūnėje vienoje plokštumoje išauga daug ilgakočių žiedų ([[raktažolė]], [[ugniažolė]]). '''Pav.''' |
||
* Galvutė - žiedyno ašis trumpa, jos viršūnėje daug trumpakočių arba bekočių žiedų ([[dobilas]]).''' Pav.''' |
* Galvutė - žiedyno ašis trumpa, jos viršūnėje daug trumpakočių arba bekočių žiedų ([[dobilas]]).''' Pav.''' |
||
* Graižas - žiedyno ašis su labai daug smulkių žiedų, kurių pakraštiniai skiriasi nuo žiedyno viduryje esančių žiedų. '''Pav.''' |
* [[Graižas]] - žiedyno ašis su labai daug smulkių žiedų, kurių pakraštiniai skiriasi nuo žiedyno viduryje esančių žiedų. '''Pav.''' |
||
'''Sudėtiniai žiedynai''' skirstomi į šias grupes: |
'''Sudėtiniai žiedynai''' skirstomi į šias grupes: |
15:52, 20 vasario 2007 versija
Žiedynas. Augalo stiebo ar šakų viršūnėje susitelkę žiedai sudaro įvairaus pavidalo žiedynus.
- Viršūniniai žiedynai - žiedynai, kurie išauga žolinių augalų stiebo viršūnėje, o sumedėjusių augalų - ūglių viršūnėse.
- Šoniniai žiedynai - lapų pažastyse išaugę žiedynai. Kai kurie augalai (kiaulpienė, gyslotis, raktažolė) išaugina belapį stiebą, kurio viršūnėje yra susitelkęs žiedynas. Toks stiebas vadinamas žiedynkočiu, o jo praplatėjęs viršus su daug žiedų vadinamas žiedynsosčiu.
Žiedynai pagal formą skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius:
- Paprastieji žiedynai yra susitelkę stiebo arba jo šakų viršūnėje ir ant žiedyno ašies išaugę pavieniai žiedai.
- Sudėtinių - pagrindinė ašis šakojasi ir ant šakų išauga po keletą žiedų.
Pagal augimo būdą žiedynai skirstomi į du tipus raceminiai ir ciminiai žiedynai:
- Raceminių žiedynų pagrindinė ašis ilgą laiką nesustoja augusi ir jos viršuje formuojasi vis nauji žiedai, o žemutinieji žiedai yra seniausi.
- Ciminių žiedynų pagrindinė ašis anksti nustoja augti ir pirmasis išsiskleidžia viršūninis žiedas. Toliau nauji žiedai susidaro ant šoninių šakelių.
Kekė | Varpa | Paprastasis skėtis | Galvutė |
Paprastieji žiedynai skirstomi į šias grupes:
- Kekė - ant žiedyno ašies išsidėstę pavieniai žiedai yra kotuoti (kopūstas, pakalnutė, serbentas). Pav.
- Varpa - žiedyno ašis standi, jos viršūnė su pavieniais bekočiais žiedais (gyslotis, viksvos, rūgtis). Pav.
- Burbuolė - žiedyno ašis stora ir mėsinga su bekočiais žiedais (ajeras, žinginys). Pav.
- Kankorėžėlis - žiedyno ašis sumedėjusi, su bekočiais žiedais (alksnis). Pav.
- Paprastasis skėtis - žiedynkočio viršūnėje vienoje plokštumoje išauga daug ilgakočių žiedų (raktažolė, ugniažolė). Pav.
- Galvutė - žiedyno ašis trumpa, jos viršūnėje daug trumpakočių arba bekočių žiedų (dobilas). Pav.
- Graižas - žiedyno ašis su labai daug smulkių žiedų, kurių pakraštiniai skiriasi nuo žiedyno viduryje esančių žiedų. Pav.
Sudėtiniai žiedynai skirstomi į šias grupes:
- Sudėtinė kekė (pvz., alyvos žiedynas).
- Sudėtinė varpa. Prie žiedyno pagrindinės ašies prisitvirtinusios trumpesnės varputės su 2-3 bekočiais žiedais. Tokius žiedynus turi kviečiai, miežiai, rugiai, svidrės, varpučiai.
- Sudėtinis skėtis. Šie žiedynai būdingi salieriniams augalams.
- Šluotelė - būdinga daugeliui miglinių augalų: avižai, smilgoms, lendrūnams.
- Žirginys - tai kuokeliniai lazdyno, alksnio ir beržo žiedai. Pagrindinė ašis augalams žydint būna nulinkusi, todėl lengvai siūbuojant išbarstomos žiedadulkės. Pav.