Smilga
- Šis straipsnis yra apie augalą. Apie upę žiūrėkite Smilga (upė).
| Agrostis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastoji smilga (Agrostis capillaris) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Smilga (Agrostis) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis, paplitusi beveik visose pasaulio šalyse.[1][2][3][4] Tai daugiametės žolės, augančios pievose, laukuose, grioviuose, pamiškėse.
Žiedai sukrauti šluotelės pavidalo žiedyne, sudarytame iš daugelio varpučių. Pačios varputės mažos, lancetiškos. Vaisius – grūdas, kuris subrendęs nukrenta su žiedažvynių apsiaustu.
Gentyje yra apie 190 rūšių.[5] Lietuvoje auga kelios rūšys:
- Baltoji smilga (Agrostis stolonifera)
- Didžioji smilga (Agrostis gigantea)
- Paprastoji smilga (Agrostis capillaris, sin. A. tenuis)
- Sūduvinė smilga (Agrostis sudavica)
- Šuninė smilga (Agrostis canina)
ir kt.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Genties pavadinimas Agrostis padarytas iš gr. agros – laukas; kai kurios rūšys auga laukuose.
Žodis smìlga (smilgà, smìlgas) giminiškas latv. smilga. Tradiciškai aiškinta, kad šis žodis kilęs iš ide. *smlt̥o- (‘sumaltas’ → ‘smulkus’, plg. iš tos pat šaknies liet. smiltìs ‘smulkus smėlis’, smulkùs, latv. smalks ‘laibas’). Tačiau baltiškiems smilgos pavadinimams greičiausiai giminiški sen. lenk. smilsz, svk. smlza, vok. Schmiele, sen. vok. aukšt. smelha, norv. smyle, smile, smele (‘šluotsmilgė, smilga’), kurie, manoma, gali būti neindoeuropietiški, substratiniai.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Linnaeus, Carl (1753). Species Plantarum. 1 t. pp. 61-63.
- ↑ Watson, L.; Dallwitz, M.J. (2008). „Agrostis L.“. The Grass Genera of the World. Suarchyvuota iš originalo 2008-07-24. Nuoroda tikrinta 2021-04-19.
- ↑ „Genere Agrostis“. Altervista Flora Italiana. Includes photos and distribution maps of several species.
- ↑ „Agrostis“. Ausgrass, Grasses of Australia.
- ↑ „Agrostis L.“. Plants of the World Online (anglų). Royal Botanic Gardens, Kew. Nuoroda tikrinta 2025-05-09.
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 204.
