Aung San Suu Kyi: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:34, 19 gruodžio 2017 versija

Aung San Su Dži

Aung San Su Dži (2013 m.)
Gimė	1945 m. birželio 19 d. (78 metai)
Tėvas	Aung San
Motina	Khin Kyi
Sutuoktinis (-ė)	Aleksander Aris
Vaikai	Alexander Aris, Kim Aris

Veikla	Mianmaro opozicijos politikė ir Nacionalinės Demokratijos Lygos generalinė sekretorė
Partija	Nacionalinė demokratijos lyga

Alma mater	Delio universitetas, Šv. Hugo koledžas, Londono universitetas

Žymūs apdovanojimai
1990 m. Sacharovo premija; 1991 m. nobelio taikos premija. Džavaharlalio Nehru premija Tarptautinė Simono Bolivaro premija Ulofo Palmės premija Kongreso aukso medalis

Vikiteka	Aung San Suu Kyi

Aung San Su Dži (mjan. အောင်ဆန်းစုကြည် = aung hcan: cu. krany, g. 1945 m. birželio 19 d.) – Mianmaro opozicijos politikė ir Nacionalinės Demokratijos Lygos generalinė sekretorė.

1990 m. rinkimuose nacionalinė demokratijos lyga pelnė 59 % balsus ir 81 % vietų parlamente.^[1] Dar prieš rinkimus Aung San Su Dži buvo paskirtas namų areštas. 1989 m. liepos 20 d.- 2010 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu politikė praleido iš viso 15 metų namų arešte.^[2]

1990 m. Aung San Su Dži pelnė Sacharavo premiją, 1991 m. jai skirta Nobelio taikos premija. 1992 m. apdovanota specialiais Indijos ir Venesuelos vadovybių prizais.

2016 m. balandžio 6 d. užėmė Mianmaro valstybės patarėjos postą (de facto vyriausybės vadovės).^[3]

Politikės tėvas buvo žymus Mianmaro nacionalistas Aung Sanas.

Kritika

Su Dži, garsėjusi susikurtu žmogaus teisių gynėjos įvaizdžiu, sulaukė aršios kritikos dėl atsisakymo padėti šalyje persekiojamai rohinjų tautai, o 2017 m. – netgi raginimų atšaukti Nobelio taikos premiją.^[4] Būdama faktine šalies lydere, Su Dži nedarė nieko, kad užkirstų kelią rohinjų krizei, ypač po 2017 m. rugpjūčio 25 d. vykusio konflikto su Rohinjų išvadavimo armija. Ši problema buvo įvardijama kaip viena didžiausių pabėgėlių krizių ir etninio valymo atvejų po II pasaulinio karo.^[5]

Išnašos

↑ [1]
↑ www.bbc.co.uk
↑ „Aung San Suu Kyi becomes Myanmar state counselor: spokesman“. Xinhua News. 6 April 2016. Nuoroda tikrinta 6 April 2016.
↑ Schwartz, Kirrily (6 September 2017). „Should Aung San Suu Kyi give back her Nobel Peace Prize?“. News.com.au. Nuoroda tikrinta 6 September 2017.
↑ „Is the world getting Myanmar wrong?“. The Economist. 26 October 2017.

[1] [1]

[2] www.bbc.co.uk

[ASC-3] „Aung San Suu Kyi becomes Myanmar state counselor: spokesman“. Xinhua News. 6 April 2016. Nuoroda tikrinta 6 April 2016.

[4] Schwartz, Kirrily (6 September 2017). „Should Aung San Suu Kyi give back her Nobel Peace Prize?“. News.com.au. Nuoroda tikrinta 6 September 2017.

[“veconomist5”-5] „Is the world getting Myanmar wrong?“. The Economist. 26 October 2017.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{Žmogaus biografija
 | fonas=off
-| vardas = Aung San Suu Kyi
+| vardas = Aung San Su Dži
 | titulas =
 | vaizdas = Remise du Prix Sakharov à Aung San Suu Kyi Strasbourg 22 octobre 2013-18.jpg
 | vaizdo plotis = 220px
-| paveikslėlio apibūdinimas =Aung San Suu Kyi
+| paveikslėlio apibūdinimas =Aung San Su Dži (2013 m.)
 | visas vardas =
 | gimė = {{Gimė|1945|6|19|T}}
@@ Eilutė 41: / Eilutė 41: @@
  |vikiteka= Category:Aung San Suu Kyi
 }}
-'''Aung San Suu Kyi''' (g. [[1945]] m. [[birželio 19]] d.) – [[Mianmaras|Mianmaro]] opozicijos politikė ir Nacionalinės Demokratijos Lygos generalinė sekretorė.
+'''Aung San Su Dži''' ({{my|အောင်ဆန်းစုကြည်|aung hcan: cu. krany}}, g. [[1945]] m. [[birželio 19]] d.) – [[Mianmaras|Mianmaro]] opozicijos politikė ir Nacionalinės Demokratijos Lygos generalinė sekretorė.
-[[1990]] m. rinkimuose nacionalinė demokratijos lyga pelnė 59 % balsus ir 81 % vietų parlamente.<ref>[http://english.pravda.ru/news/world/25-09-2007/97677-myanmar_britain-0/]</ref> Dar prieš rinkimus Aung San Suu Kyi buvo paskirtas namų areštas. [[1989]] m. [[liepos 20]] d.- [[2010]] m. [[lapkričio 13]] d. laikotarpiu politikė praleido iš viso 15 metų namų arešte.<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-pacific-11749661 www.bbc.co.uk]</ref>
+[[1990]] m. rinkimuose nacionalinė demokratijos lyga pelnė 59 % balsus ir 81 % vietų parlamente.<ref>[http://english.pravda.ru/news/world/25-09-2007/97677-myanmar_britain-0/]</ref> Dar prieš rinkimus Aung San Su Dži buvo paskirtas namų areštas. [[1989]] m. [[liepos 20]] d.- [[2010]] m. [[lapkričio 13]] d. laikotarpiu politikė praleido iš viso 15 metų namų arešte.<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-pacific-11749661 www.bbc.co.uk]</ref>
-[[1990]] m. Aung San Suu Kyi pelnė [[Sacharovo premija]], [[1991]] m. jai skirta [[Nobelio taikos premija]]. [[1992]] m. apdovanota specialiais [[Indija|Indijos]] ir [[Venesuela|Venesuelos]] vadovybių prizais.
+[[1990]] m. Aung San Su Dži pelnė [[Sacharovo premija|Sacharavo premiją]], [[1991]] m. jai skirta [[Nobelio taikos premija]]. [[1992]] m. apdovanota specialiais [[Indija|Indijos]] ir [[Venesuela|Venesuelos]] vadovybių prizais.
-[[2016]] m. [[balandžio 6]] d. užėmė Mianmaro valstybės patarėjos postą (''de facto'' vyriausybės vadovės).<ref name="ASC">{{cite news | url=http://news.xinhuanet.com/english/2016-04/06/c_135256048.htm | title=Aung San Suu Kyi becomes Myanmar state counselor: spokesman | date=6 April 2016 | agency=Xinhua News | accessdate=6 April 2016}}</ref>
+[[2016]] m. [[balandžio 6]] d. užėmė Mianmaro valstybės patarėjos postą (''de facto'' vyriausybės vadovės).<ref name="ASC">{{cite news | url=http://news.xinhuanet.com/english/2016-04/06/c_135256048.htm | title=Aung San Suu Kyi becomes Myanmar state counselor: spokesman | date=6 April 2016 | agency=Xinhua News | accessdate=6 April 2016}}</ref>
-Politikės tėvas buvo žymus Mianmaro nacionalistas [[Aung San]].
+Politikės tėvas buvo žymus Mianmaro nacionalistas [[Aung San|Aung Sanas]].
 == Kritika ==
-Suu Kyi, garsėjusi susikurtu [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] gynėjos įvaizdžiu, sulaukė aršios kritikos dėl atsisakymo padėti šalyje persekiojamai [[rohinjai|rohinjų]] tautai, o [[2017]] m. – netgi raginimų atšaukti Nobelio taikos premiją.<ref>{{cite news|url=http://www.news.com.au/travel/world-travel/asia/should-aung-san-suu-kyi-give-back-her-nobel-peace-prize/news-story/2a2e214551ba4e490b99116c5a9fc406|title=Should Aung San Suu Kyi give back her Nobel Peace Prize?|work=News.com.au|date=6 September 2017|accessdate=6 September 2017|first=Kirrily|last=Schwartz}}</ref> Būdama faktine šalies lydere, Suu Kyi nedarė nieko, kad užkirstų kelią rohinjų krizei, ypač po [[2017]] m. [[rugpjūčio 25]] d. vykusio konflikto su [[Arakano rohinjų išvadavimo armija|Rohinjų išvadavimo armija]] . Ši problema buvo įvardijama kaip viena didžiausių pabėgėlių krizių ir [[etninis valymas|etninio valymo]] atvejų po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]].<ref name=“veconomist5” >{{cite news|author=|title=Is the world getting Myanmar wrong?|url=https://www.economist.com/news/asia/21730684-future-not-long-ago-deemed-bright-now-feels-bleak-world-getting-myanmar-wrong|work=[[The Economist]]|date=26 October 2017}}</ref>
+Su Dži, garsėjusi susikurtu [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] gynėjos įvaizdžiu, sulaukė aršios kritikos dėl atsisakymo padėti šalyje persekiojamai [[rohinjai|rohinjų]] tautai, o [[2017]] m. – netgi raginimų atšaukti Nobelio taikos premiją.<ref>{{cite news|url=http://www.news.com.au/travel/world-travel/asia/should-aung-san-suu-kyi-give-back-her-nobel-peace-prize/news-story/2a2e214551ba4e490b99116c5a9fc406|title=Should Aung San Suu Kyi give back her Nobel Peace Prize?|work=News.com.au|date=6 September 2017|accessdate=6 September 2017|first=Kirrily|last=Schwartz}}</ref> Būdama faktine šalies lydere, Su Dži nedarė nieko, kad užkirstų kelią rohinjų krizei, ypač po [[2017]] m. [[rugpjūčio 25]] d. vykusio konflikto su [[Arakano rohinjų išvadavimo armija|Rohinjų išvadavimo armija]]. Ši problema buvo įvardijama kaip viena didžiausių pabėgėlių krizių ir [[etninis valymas|etninio valymo]] atvejų po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]].<ref name=“veconomist5” >{{cite news|author=|title=Is the world getting Myanmar wrong?|url=https://www.economist.com/news/asia/21730684-future-not-long-ago-deemed-bright-now-feels-bleak-world-getting-myanmar-wrong|work=[[The Economist]]|date=26 October 2017}}</ref>
 == Išnašos ==
 {{Išnašos}}
@@ Eilutė 61: / Eilutė 61: @@
 [[Kategorija:Mianmaro politikai]]
 [[Kategorija:Nobelio taikos premijos laureatai]]
-{{politikas-stub}}