Zigmantas Sierakauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

10:47, 17 rugpjūčio 2017 versija

Zigmantas Sierakauskas

Sierakauskai

Herbas „Sierakowscy“

Gimė	1826 m. gegužės 30 d.
Mirė	1863 m. birželio 15 d. (37 metai) Vilnius
Sutuoktinis (-ė)	Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė

Vikiteka	Zigmantas Sierakauskas

Zigmantas Sierakauskas (1826 m. gegužės 30 d. Rusios imperijos Volynės gubernijoje (Dabar Ukrainos Volynės sritis) – 1863 m. birželio 15 d., Vilnius) – vienas 1863 m. sukilimo vadų.

Biografija

Z. Sierakausko tėvas žuvo 1831 m. sukilime. Sunkiai išėjęs vidurinį mokslą, Zigmantas baigė Peterburgo universitetą ir ten suartėjo su radikalių pažiūrų studentais. Atostogas praleisdavo giminių dvare Lietuvoje, matė valstiečių vargus. Tarnavo carinėje armijoje. Revoliucinių organizacijų išsiųstas į užsienį ištirti, ar yra galimybių gauti paramą sukilimui, tačiau buvo rusų susektas ir suimtas. Be teismo sprendimo surakintas grandinėmis pėsčias buvo išvarytas į Kirgizijos stepes. Ten sunkiai gyvendamas įgijo vyresnybės pasitikėjimą, atgavo laisvę ir karininko laipsnį, buvo pasiųstas į Peterburgo karo akademiją. Baigęs mokslus buvo paskirtas į vyriausiąjį štabą.

Gerų manierų, kalbantis prancūziškai, buvo priimtas aukščiausiuose elito draugijose, caro rūmuose. Kadangi rusų inteligentija tuomet buvo liberali, tai jis nesivaržydamas propagavo luomų ir baudžiavos panaikinimą, humanistines idėjas. Antrąkart išsiųstas tarnybos reikalais užsienin, lankėsi pas A. Gerceną, Dž. Garibaldį, pas Napoleoną III prašė paramos sukilimui, bet gavo miglotus pažadus.

1863 m. sukilimas

Pagrindinis straipsnis – 1863 m. sukilimas.

1863 m. grįžęs į Lietuvą, sukilėlių prašomas ėmėsi karo vadovo pareigų. Lankė stovyklas, organizavo jaunimą, kėlė viltį ir entuziazmą. Pirmosios kovos su Rusijos kariuomene įvyko ties Raguva. Genėtinių mūšį laimėjo Z. Sierakausko vadovaujami sukilėliai. Tačiau vėliau 3000 Rusijos armijos kariuomenės pajėgų buvo apsuptas ir sužeistas prie Medeikių, pateko nelaisvėn ir nugabentas į Vilniaus kalėjimą. Pakartas generalgubernatoriaus M. Muravjovo įsakymu Lukiškių aikštėje, o jo šeima suimta ir ištremta į Samarą. Palaikai paslėpti ant Gedimino kalno, buvusios tvirtovės teritorijos pakraštyje. 2017 m. palaidojimas buvo rastas.

Šeima

Zigmanto Sierakausko žmona buvo Apolonija Dalevska, Tito, Pranciškaus ir Konstantino sesuo.

Galerija

Z.Sierakauskas 1860 Genm.
Z.Sierakauskas 1862 m.
Genėtinių mūšio paminklinis akmuo
Z.Sierakauskas kalėjime 1863 m.
Z.Sierakausko pakorimo vieta Lukiškių aikštėje
Z.Sierakausko pakorimo vieta Lukiškių aikštėje
Atminimo lenta Lukiškių aikštėje
2013 m. išleistas Lietuvos pašto ženklas

@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 Gerų manierų, kalbantis prancūziškai, buvo priimtas aukščiausiuose elito draugijose, caro rūmuose. Kadangi rusų inteligentija tuomet buvo liberali, tai jis nesivaržydamas propagavo luomų ir [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimą, humanistines idėjas. Antrąkart išsiųstas tarnybos reikalais užsienin, lankėsi pas [[Aleksandras Gercenas|A. Gerceną]], [[Giuseppe Garibaldi|Dž. Garibaldį]], pas [[Napoleonas III|Napoleoną III]] prašė paramos sukilimui, bet gavo miglotus pažadus.
+== 1863 m. sukilimas ==
+{{main|1863 m. sukilimas}}
 [[1863]] m. grįžęs į Lietuvą, sukilėlių prašomas ėmėsi karo vadovo pareigų. Lankė stovyklas, organizavo jaunimą, kėlė viltį ir entuziazmą. Pirmosios kovos su Rusijos kariuomene įvyko ties [[Raguva]]. [[Genėtinių mūšis|Genėtinių mūšį]] laimėjo Z. Sierakausko vadovaujami sukilėliai. Tačiau vėliau 3000 Rusijos armijos kariuomenės pajėgų buvo apsuptas ir sužeistas prie [[Medeikiai|Medeikių]], pateko nelaisvėn ir nugabentas į [[Vilniaus kalėjimas|Vilniaus kalėjimą]]. Pakartas generalgubernatoriaus [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] įsakymu [[Lukiškių aikštė]]je, o jo šeima suimta ir ištremta į [[Samara|Samarą]]. Palaikai paslėpti ant [[Gedimino kalnas|Gedimino kalno]], buvusios tvirtovės teritorijos pakraštyje. 2017 m. palaidojimas buvo rastas.