Puntukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 89.116.117.13 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
Tai yra medis jį numetė per pasaulinį karą 1947m. Ir tai yra ne akmuo tai medis jis yra prie glajų tako jeigu jums neidomu tai sudaužykit savo telefoną-kompą ir nežiūrėkite šio puslapio.ciau teehe. |
|||
{{Coord|55|29|03|N|25|03|31|E|display=t}} |
|||
{{multiple image |
|||
| align = right |
|||
| direction = vertical |
|||
| footer = Puntukas |
|||
| width = 200 |
|||
| image1 = LT Anyksciai Puntukas 01.JPG |
|||
| image2 = Puntukas.jpg |
|||
}} |
|||
{{otheruse|akmenį|kaimą|[[Puntukas (kaimas)]]}} |
|||
'''Puntuko akmuo''' – antrasis pagal dydį [[riedulys]] [[Lietuva|Lietuvoje]], stūkso 6 km į pietus nuo [[Anykščiai|Anykščių]], [[Anykščių šilelis|Anykščių šilelio]] kraštovaizdžio [[draustinis|draustinyje]], netoli [[Šventoji|Šventosios]]. Tai [[gamta|gamtos]], [[mitologija|mitologijos]] ir [[istorija|istorijos]] paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas [[2000]] m. |
|||
Iki [[1957]] m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmenimi, kol [[Puokė]]je nebuvo aptiktas [[Barstyčių akmuo]]. |
|||
Šalia Puntuko įrengtas [[Anykščių šilelio medžių lajų takas]]. Į pietvakarius nuo Anykščių, priešingoje [[Šventoji|Šventosios]] upės pusėje, yra akmuo [[Puntuko brolis]] ir [[Karalienės liūnas]]. |
|||
== Aprašas == |
== Aprašas == |
18:37, 24 lapkričio 2016 versija
Tai yra medis jį numetė per pasaulinį karą 1947m. Ir tai yra ne akmuo tai medis jis yra prie glajų tako jeigu jums neidomu tai sudaužykit savo telefoną-kompą ir nežiūrėkite šio puslapio.ciau teehe.
Aprašas
Žodžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) | |
---|---|
Vardininkas: | Pùntukas |
Kilmininkas: | Pùntuko |
Naudininkas: | Pùntukui |
Galininkas: | Pùntuką |
Įnagininkas: | Pùntuku |
Vietininkas: | Pùntuke |
Puntuko akmuo – pagal petrologinę sudėtį amfibolitinis biotitinis granitas (rapakivis). Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.
Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius, 10-ųjų skrydžio metinių proga.
Kilmė
Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.
Legenda
Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Pavadintas karžygio Puntuko vardu.
Taip pat skaitykite
Nuorodos
|