Aranas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:10, 3 birželio 2015 versija

Kitos reikšmės – Aranas (reikšmės).

Azerbaidžano regionas Aranas آران

Valstybės	Šadadidų valstybė, Gandžos chanatas

Aranas (azer. Arran, pers. آران, arm. Aghvank, arab. Al-Ran, gruz. Ran-i) – istorinė sritis dabartinio Azerbaidžano pietryčiuose, Kuros upės pietiniame krante iki santakos su Araksu. Rytuose jį supo regionas Muganas, pietuose – Karabachas, už Kuros upės buvo Širvanas.

Regionas gali būti apibrėžiamas dviem būdais:

senesnis apibrėžimas beveik sutapo su Kaukazo Albanija ir iš dalies sutapo su dabartine Azerbaidžano valstybe. Manoma, kad pats Arano pavadinimas ir kilo iš Albanijos pavadinimo.
islamiškojo laikotarpio apibrėžimas Aranu vadina gerokai mažesnį regioną, buvusį Kuros upės pietiniame krante. Didžiausi šio regiono miestai buvo Barda, Gandža, Beilaganas. Ikiislamiškuoju laikotarpiu šis regionas buvo laikomas viena iš Didžiosios Armėnijos provincijų ir vadinama Utiku.

Gamta

Geografiškai Arano regionas yra Milio lygumoje (Kuros-Arakso žemumos dalis).

Istorija

Senovė

Arano teritorijoje nuo seniausių laikų gyveno kaukaziečių utijų gentys, dėl ko regionas buvo vadinamas Utiku (arba Otena romėnų šaltiniuose). Gali būti, kad čia II a. pr. m. e. vyko Kaukazo Albanijos konsolidacija, tačiau I a. pr. m. e. pradžioje Armėnijos karalystė šį regioną prijungė kaip Utiko provinciją. Tautinė sudėtis ten nesikeitė ir regiono gyventojų dauguma išliko vietinės Kaukazo tautos.

IV a. pabaigoje Armėniją padalinus, Kaukazo Albanija prisijungė Utiko provinciją. Ji labai greitai kultūriškai integruota į valstybės gyvenimą, ir jau V a. į regioną perkelta šalies sostinė: čia pastatytas miestas Partav. Tokiu būdu regionas tapo centrine valstybės dalimi ir ilgainiui jam prigijo persiškas visos Kaukazo Albanijos pavadinimas – Arran.

654 m. Araną užėmė arabai, kurie prijungė jį prie Kalifato. IX a Kalifatui pradėjus irti, Araną užvaldė emyrai Sadžidai, daugiausia rezidavę Bardos (Partav) mieste. X a. juos pakeitė Salaridai, valdę Araną iš Ardebilio. Tuo metu regioną ne kartą nusiaubė Kievo Rusia, rengusi įvairias ekspedicijas Kaspijos jūra.

Šadadidų valstybė

Pagrindinis straipsnis – Šadadidai.

Salaridams silpstant 971 m. kurdų kilmės dinastija iš Armėnijos – Šadadidai įsitvirtino Arane, užimdami jį visą ir pradėdami valstybingumą. Tuo metu Barda jau buvo prarandanti savo reikšmę, o kilo miestai Gandža ir Beilaganas.

Istoriniai kataklizmai

XI a. II pusėje Araną užkariavo Seldžiukų sultonatas. Seldžiukų valdymas galutinai užbaigė jau prasidėjusią krašto tiurkizaciją, pakeisdamas regiono etninę sudėtį. Po Sultonato nusilpimo, Aranas nesugebėjo atkurti valstybingumo, o atiteko seldžiukų vietininkams Eldegizidams, vėliau – Chorezmšachams, o XIII a. Mongolų imperijai, Ilchanidams, Čobanidams, Timūridams.

Nuo XIV a. regioną valdė tiurkiškos dinastijos Kara Kojunlus, Ak Kojunlus, Safavidai.

Gandžos chanatas

Pagrindinis straipsnis – Gandžos chanatas.

Arano regiono valstybingumas atgimė 1747 m., kuomet šioje teritorijoje iškilo Gandžos chanatas, kuris gyvavo iki 1805 m., kuomet buvo prijungtas prie Rusijos imperijos. XX a. jis buvo įjungtas kaip svarbi naujai susikūrusios valstybės Azerbaidžano dalis.

Šaltiniai

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{otheruses}}
 {| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 180px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
 |-
 | colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#008000; text-align:center; font-size: medium;" |Azerbaidžano regionas<br />'''Aranas آران'''
 |- align="center"
@@ Eilutė 15: / Eilutė 15: @@
 <!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
 |}
-'''Aranas''' ({{az|Arran}}, {{fa|آران}}, {{hy|Aghvank}}, {{ar|Al-Ran}}, {{ge|Ran-i}}) - istorinė sritis dabartinio [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] pietryčiuose, [[Kura|Kuros]] upės pietiniame krante iki santakos su [[Araksas|Araksu]]. Rytuose jį supo regionas [[Muganas]], pietuose - [[Karabachas]], už Kuros upės buvo [[Širvanas]].
+'''Aranas''' ({{az|Arran}}, {{fa|آران}}, {{hy|Aghvank}}, {{ar|Al-Ran}}, {{ge|Ran-i}}) – istorinė sritis dabartinio [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] pietryčiuose, [[Kura|Kuros]] upės pietiniame krante iki santakos su [[Araksas|Araksu]]. Rytuose jį supo regionas [[Muganas]], pietuose – [[Karabachas]], už Kuros upės buvo [[Širvanas]].
 Regionas gali būti apibrėžiamas dviem būdais:
@@ Eilutė 21: / Eilutė 21: @@
 * senesnis apibrėžimas beveik sutapo su [[Kaukazo Albanija]] ir iš dalies sutapo su dabartine Azerbaidžano valstybe. Manoma, kad pats Arano pavadinimas ir kilo iš Albanijos pavadinimo.
 * islamiškojo laikotarpio apibrėžimas Aranu vadina gerokai mažesnį regioną, buvusį Kuros upės pietiniame krante. Didžiausi šio regiono miestai buvo [[Barda]], [[Gandža]], [[Beilaganas]]. Ikiislamiškuoju laikotarpiu šis regionas buvo laikomas viena iš [[Didžioji Armėnija|Didžiosios Armėnijos]] provincijų ir vadinama [[Utikas|Utiku]].
 == Gamta ==
 Geografiškai Arano regionas yra [[Milio lyguma|Milio lygumoje]] ([[Kuros-Arakso žemuma|Kuros-Arakso žemumos]] dalis).
 == Istorija ==
 === Senovė ===
 Arano teritorijoje nuo seniausių laikų gyveno kaukaziečių [[udai (tauta)|utijų]] gentys, dėl ko regionas buvo vadinamas [[Utikas|Utiku]] (arba Otena romėnų šaltiniuose). Gali būti, kad čia II a. pr. m. e. vyko Kaukazo Albanijos konsolidacija, tačiau I a. pr. m. e. pradžioje [[Armėnijos karalystė]] šį regioną prijungė kaip Utiko provinciją. Tautinė sudėtis ten nesikeitė ir regiono gyventojų dauguma išliko vietinės Kaukazo tautos.
-IV a. pabaigoje Armėniją padalinus, [[Kaukazo Albanija]] prisijungė Utiko provinciją. Ji labai greitai kultūriškai integruota į valstybės gyvenimą, ir jau V a. į regioną perkelta šalies sostinė: čia pastatytas miestas [[Barda|Partav]]. Tokiu būdu regionas tapo centrine valstybės dalimi ir ilgainiui jam prigijo persiškas visos Kaukazo Albanijos pavadinimas - Arran.
+IV a. pabaigoje Armėniją padalinus, [[Kaukazo Albanija]] prisijungė Utiko provinciją. Ji labai greitai kultūriškai integruota į valstybės gyvenimą, ir jau V a. į regioną perkelta šalies sostinė: čia pastatytas miestas [[Barda|Partav]]. Tokiu būdu regionas tapo centrine valstybės dalimi ir ilgainiui jam prigijo persiškas visos Kaukazo Albanijos pavadinimas – Arran.
-[[654]] m. Araną užėmė [[arabai]], kurie prijungė jį prie [[Kalifatas|Kalifato]]. IX a Kalifatui pradėjus irti, Araną užvaldė emyrai [[Sadžidai]], daugiausia rezidavę Bardos (Partav) mieste. X a. juos pakeitė [[Salaridai]], valdę Araną iš [[Ardebilis|Ardebilio]]. Tuo metu regioną ne kartą nusiaubė [[Kievo Rusia]], rengusi įvairias ekspedicijas [[Kaspijos jūra]].
+[[654]] m. Araną užėmė [[arabai]], kurie prijungė jį prie [[Kalifatas|Kalifato]]. IX a Kalifatui pradėjus irti, Araną užvaldė emyrai [[Sadžidai]], daugiausia rezidavę Bardos (Partav) mieste. X a. juos pakeitė [[Salaridai]], valdę Araną iš [[Ardebilis|Ardebilio]]. Tuo metu regioną ne kartą nusiaubė [[Kievo Rusia]], rengusi įvairias ekspedicijas [[Kaspijos jūra]].
 === Šadadidų valstybė ===
 {{main|Šadadidai}}
-Salaridams silpstant 971 m. kurdų kilmės dinastija iš Armėnijos - [[Šadadidai]] įsitvirtino Arane, užimdami jį visą ir pradėdami valstybingumą. Tuo metu Barda jau buvo prarandanti savo reikšmę, o kilo miestai [[Gandža]] ir [[Beilaganas]].
+Salaridams silpstant 971 m. kurdų kilmės dinastija iš Armėnijos – [[Šadadidai]] įsitvirtino Arane, užimdami jį visą ir pradėdami valstybingumą. Tuo metu Barda jau buvo prarandanti savo reikšmę, o kilo miestai [[Gandža]] ir [[Beilaganas]].
 === Istoriniai kataklizmai ===
-XI a. II pusėje Araną užkariavo [[Seldžiukų sultonatas]]. Seldžiukų valdymas galutinai užbaigė jau prasidėjusią krašto tiurkizaciją, pakeisdamas regiono etninę sudėtį. Po Sultonato nusilpimo, Aranas nesugebėjo atkurti valstybingumo, o atiteko seldžiukų vietininkams [[Eldegizidai|Eldegizidams]], vėliau - [[Chorezmšachai|Chorezmšachams]], o XIII a. [[Mongolų imperija]]i, [[Ilchanidai|Ilchanidams]], [[Čobanidai|Čobanidams]], [[Timūridai|Timūridams]].
+XI a. II pusėje Araną užkariavo [[Seldžiukų sultonatas]]. Seldžiukų valdymas galutinai užbaigė jau prasidėjusią krašto tiurkizaciją, pakeisdamas regiono etninę sudėtį. Po Sultonato nusilpimo, Aranas nesugebėjo atkurti valstybingumo, o atiteko seldžiukų vietininkams [[Eldegizidai|Eldegizidams]], vėliau – [[Chorezmšachai|Chorezmšachams]], o XIII a. [[Mongolų imperija]]i, [[Ilchanidai|Ilchanidams]], [[Čobanidai|Čobanidams]], [[Timūridai|Timūridams]].
+Nuo XIV a. regioną valdė tiurkiškos dinastijos [[Kara Kojunlus]], [[Ak Kojunlus]], [[Safavidai]].
-Nuo XIV a. regioną valdė tiurkiškos dinastijos [[Kara Kojunlus]], [[Ak Kojunlus]], [[Safavidai]].
 === Gandžos chanatas ===
 {{main|Gandžos chanatas}}
-Arano regiono valstybingumas atgimė [[1747]] m., kuomet šioje teritorijoje iškilo [[Gandžos chanatas]], kuris gyvavo iki [[1805]] m., kuomet buvo prijungtas prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. XX a. jis buvo įjungtas kaip svarbi naujai susikūrusios valstybės Azerbaidžano dalis.
+Arano regiono valstybingumas atgimė [[1747]] m., kuomet šioje teritorijoje iškilo [[Gandžos chanatas]], kuris gyvavo iki [[1805]] m., kuomet buvo prijungtas prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. XX a. jis buvo įjungtas kaip svarbi naujai susikūrusios valstybės Azerbaidžano dalis.
 == Šaltiniai ==