XVII amžiaus 3-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:09, 3 lapkričio 2014 versija

XVII amžiaus trečiasis dešimtmetis prasidėjo 1621 metais ir baigėsi 1630 metais.

Birželio 17 d. Zaporožės kazokų Rada patvirtino dalyvavimą kare su Turkiją. 40 tūkst. kariuomenė patraukė prie Chotyno, kur stovėjo pagrindinės ATR jėgos.
Rugpjūčio 21 d. karalius Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 karių iš Švedijos atplaukė prie Rygos ir ją apgulė. LDK svarbiausios pajėgos buvo sutelktos karui prieš Osmanų imperiją.
Rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 14 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Druckis Sokolinskis (lenk. Jan Drucki Sokoliński).
Rugsėjo 2 d. – spalio 9 d. prie Chotyno vyko mušis. ATR kariuomenė su Zaporožės kazokais nugalėjo daug didesnę Turkų sultono Osmano II armiją.
Rugsėjo 25 d. Rygoje ATR įgula pasidavė švedams. Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo LDK lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis.
Spalio 9 d. Osmanų imperija pasirašė taikos sutartį su ATR. Turkai prarado iki 80 tūkst. karių. Po Chotyno mūšio Turkija atsisakė savo planu užkariauti Europą.
Spalio 15 d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. Kristupas Radvila Jaunasis pasitraukė į Bauskę.

Liepos 10 d. Vydeniškėse mirė LDK valstybės karinis ir kultūros veikėjas Martynas Marcelis Giedraitis (g. 1545 m. Aviliai). Mstislavlio vaivada nuo 1617 m.
Rugsėjo 10 d. mirė LDK valstybės veikėjas Petras Viesiolovskis. Lietuvos didysis maršalka nuo 1611 m.
Rugsėjo 24 d. Chotyne mirė žymiausias XVII a. ATR didikas, garsus LDK karo vadas Jonas Karolis Chodkevičius (g~1561). Nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada. Palaidotas Ostroge Ukrainoje.

Vasario 11 d. – prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos Didžiosiois Kunigaištystės Seimas, svarstęs tolesnį karo su Švedija planą.

Šis straipsnis apie metus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 16: / Eilutė 16: @@
 * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – rugsėjo 14 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, [[Seimo maršalka]] Jonas Druckis Sokolinskis (lenk. Jan Drucki Sokoliński).
 * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – spalio 9 d. prie Chotyno vyko mušis. ATR kariuomenė su Zaporožės kazokais nugalėjo daug didesnę Turkų sultono [[Osmanas II|Osmano II]] armiją.
-* '''[[Rugsėjo 25]]''' d. Rygoje ATR įgula pasidavė švedams. Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo LDK lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunesnysis.
+* '''[[Rugsėjo 25]]''' d. Rygoje ATR įgula pasidavė švedams. Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo LDK lauko etmonas [[Kristupas Radvila Jaunasis]].
 * '''[[Spalio 9]]''' d. Osmanų imperija pasirašė taikos sutartį su ATR. Turkai prarado iki 80 tūkst. karių. Po Chotyno mūšio Turkija atsisakė savo planu užkariauti Europą.
-* '''[[Spalio 15]]''' d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. Kristupas Radvila Jaunesnysis pasitraukė į Bauskę.
+* '''[[Spalio 15]]''' d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. [[Kristupas Radvila Jaunasis]] pasitraukė į Bauskę.
 ==== Mirtys ====
 * '''[[Liepos 10]]''' d. Vydeniškėse mirė LDK valstybės karinis ir kultūros veikėjas [[Martynas Marcelis Giedraitis]] (g. 1545 m. Aviliai). [[Mstislavlio vaivada]] nuo 1617 m.