Sen Martenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

23:13, 30 rugsėjo 2014 versija

Tai nebeaktyvus Vikipedijos projektas.
Projekte neatlikta jokių pakeitimų ne mažiau nei metus.

Šis straipsnis – šio mėnesio šalies objektas.
Prašome kiek įmanoma prisidėti prie straipsnio tobulinimo.

Sen Martenas
Saint-Martin


(Išsamiau)

Laiko juosta: (UTC-4)
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Prancūzija

Administracinis centras

Marigo

Oficialios kalbos

prancūzų

Prezidentas

François Hollande

Regioninės savivaldybės prezidentas

Aline Hanson

Gyventojų

36 286

Plotas

53,2 km²

Tankumas

682 žm./km²

Tel. kodas

+590

Tinklalapis

[1]

Vikiteka

Sen MartenasVikiteka

Sen Martenas (pranc. Saint-Martin), Sen Marteno bendrija (Collectivité de Saint-Martin) – Prancūzijos užjūrio bendrija, esanti Šv. Martyno salos šiaurinėje dalyje, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne. Iki 2007 m. komunos teisėmis kartu su Šv. Bartolomėjaus komuna priklausė Gvadalupos užjūrio departamentui, tačiau dabar jau yra suteiktas užjūrio bendrijos statusas.

Pietinė salos dalis yra priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą (Sint Martenas).

Administracinis centras yra Marigo (Marigot) miestelyje.

Istorija

Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos

Sala nuo pačios Amerikos kolonizavimo pradžios tapo vienu iš prekybinių centrų, dėl jos nuolat kovojo olandai ir prancūzai, o 1672–1679 m. ją buvo užėmę anglai. 1689 m. anglai visus prancūzus ištrėmė į Sen Kristoferio salą, jiems buvo leista grįžti tik po Risviko taikos 1697 m. 1750 m. pastatytas Marigo fortas. Anglai buvo užėmę salą 1756–1763 m., 1781–1783 m. ir kai vyko Prancūzijos Didžioji revoliucija. Jie buvo okupavę salas ir 1810–1815 m., kai Napoleonas buvo užsiėmęs karais Europoje.

1839 m. sudaryta Prancūzijos ir Nyderlandų sutartis dėl salų ir veiklos jų teritorijose pasidalijimo.

1963 m. sala gavo subprefektūros teises. 1965 m. – turizmo industrijos salose pradžia. 1972 m. atidarytas Grand Kaso oro uostas, kuriame 1981 m. nusileido pirmasis viršgarsinis keleivinis lėktuvas Concord.

1989 m. gruodžio 16 d. saloje susitiko Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas ir JAV prezidentas Džordžas H. Bušas (vyresnysis).

Geografija

Sala Angilijos sąsiauriu atskirta nuo šiaurėje esančios Angilijos.

Sen Marteno vidurinė dalis kalvota. Aukščiausia vieta – Paradiso kalnas (Pic Paradis, 414 m). Pietvakariuose yra Simpsono lagūna. Aplink yra keletas smulkių salelių (iš jų didžiausia – Tintamatė). Salos Kanonierių ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs Europos Sąjungos taškas.

Klimatas tropinis. Temperatūra laikosi tarp 24–30 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 1000 mm. Pasitaiko uraganų.

Pagrindinės gyvenvietės – Marigo, Gran Kasas.

Ekonomika

Svarbiausia ūkio šaka – turizmas (85 % dirbančiųjų). Dėl ribotų galimybių žemės ūkiui ir žvejybai, dauguma maisto produktų įvežama.

Sen Marteną aptarnauja Princesės Julianos tarptautinis oro uostas, esantis olandų Sint Martene. Taip pat yra vietinis L'Esperansos oro uostas. Iš Marigo veikia keltas į Angiliją.

Demografija

Daugumą gyventojų sudaro mišrios kilmės žmonės (mulatai, metisai) bei juodaodžiai, yra baltųjų (daugiausia prancūzai), indų.

Oficiali kalba – prancūzų. Taip pat kalbama kreolinėmis šnektomis (Antilų prancūzų, papiamiento), angliškai, olandiškai, ispaniškai.

Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai. Yra protestantų, Jehovos liudytojų, hinduistų.

Demografinė plėtra
1962	1968	1975	1982	1990	1999	2002
4 001	4 992	5 550	8 072	28 518	29 078	31 397

Nuorodos

Turizmas Sen Martene
statut.sxm1.com Statutas (Oficiali svetainė).
Fotogalerija

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-{{Mėnesio Šalis}}{{ŠaliesLentelė|
+{{Mėnesio Šalis}}
+{{Administracinis vienetas
-pavadinimas={{PAGENAME}}|
+| pavadinimas = Sen Martenas
- vietinisPavadinimas='''Saint-Martin (Antilles françaises)'''|
+| origpavadin = '' Saint-Martin''
- kilm=|
+| herbas =
- žemėlapis=LocationSaint-Martin.PNG|
- vėliava=Flag of France.svg|
+| vėliava =Flag_of_Saint-Martin_(fictional).svg
+| kilm =  Sen Marteno
- herbas=Coats of arms of None.svg|
+<!-- | himnas = -->
- kalbos=[[prancūzų kalba|prancūzų]]|
+| žemėlapis =Saint_Martin_in_its_region.svg
- sostinė=[[Marigot]]|
+| žemėlapio tekstas =
- didžiausiasMiestas=|
+| plotis = 250
- valdovų=1|
+| UTC=-4 |UTCv=
- titulas1=Prancūzijos prezidentas|
+| valstybė = Prancūzija
- pavardė1=[[Nicolas Sarkozy]]|
+| admCentras = Marigo
- titulas2=Regiono tarybos pirmininkas|
+| admVienetoVardas = | admVienetoKiekis =
- pavardė2=|
+| admVienetoVardas2 = | admVienetoKiekis2 =
- titulas3=Generalinės tarybos pirmininkas|
+| admVienetoVardas3 =  | admVienetoKiekis3 =
- pavardė3=|
+| kalbos = [[prancūzų kalba|prancūzų]]
- plotoVieta=-|
+| įkurtas =
- plotas=53,2|
+| vadovotitulas = Prezidentas |vadovas = [[François Hollande]]
- vandens=|
+| vadovotitulas2 = Regioninės savivaldybės prezidentas |vadovas2 =Aline Hanson
- gyvMetai=[[2006]]|
+| gyventojumetai = [[2011]] m.|gyventoju = 36286
- gyventojuVieta=-|
+| gyventojuVieta = |gyventojuRef =
- gyventoju=35 263|
+| plotas = 53.2 |plotoVieta = |plotoRef =
- gyventojuTankis=663|
+| vandens =
- tankumoVieta=-|
+| tankumoVieta =
- BVPMetai=-|
+| iso 3166-2 =
- BVPVieta=-|
+| telkodas =  +590
- BVP=-|
+| tinklalapis =http://www.com-saint-martin.fr/
- BVPValiuta=-|
+| vikiteka =Saint Martin (France)
- BVPGyventojui=|
- BVPGyventojuiVieta=-|
- valiuta=[[Euras]]|
- laikoJuosta=UTC-4|
- vasarosLaikas=-|
- nepriklausomybėsĮvykis=|
- nepriklausomybėsDatos=|
- nepriklausomybėsPavadinimas=|
- TLD=mf , .fr|
- telKodas=590
 }}
-[[Vaizdas:Saint-Martin_Island_topographic_map-fr.svg|thumb|290px|San Marteno sala]]
+[[Vaizdas:Saint-Martin_Island_topographic_map-fr.svg|thumb|290px|Šv. Martyno sala]]
+[[Vaizdas:View of Orient Beach St. Martin (1253513025).jpg|thumb|250px|Rytinis paplūdimys]]
-'''Sen Martenas''' – [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Prancūzijos užjūrio bendrijos|užjūrio bendrija]], esanti [[San Martenas (sala)|San Marteno salos]] šiaurinėje dalyje, Gvadelupės salyne, [[Mažieji Antilai|Mažųjų Antilų]] salyne, [[Karibų jūra|Karibų jūroje]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]]. Iki 2007 m. komunos teisėmis kartu su [[San Bartelemis|San Bartelemio]] komuna priklausė [[Gvadelupė|Gvadelupės užjūrio departamentui]], tačiau dabar jau yra suteiktas užjūrio bendrijos statusas.
+'''Sen Martenas''' ({{fr|Saint-Martin}}), '''''Sen Marteno bendrija''''' (''Collectivité de Saint-Martin'') – [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Prancūzijos užjūrio bendrijos|užjūrio bendrija]], esanti [[San Martenas (sala)|Šv. Martyno salos]] šiaurinėje dalyje, [[Mažieji Antilai|Mažųjų Antilų]] salyne, [[Karibų jūra|Karibų jūroje]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]]. Iki 2007 m. komunos teisėmis kartu su [[San Bartelemis|Šv. Bartolomėjaus]] komuna priklausė [[Gvadelupė|Gvadalupos užjūrio departamentui]], tačiau dabar jau yra suteiktas užjūrio bendrijos statusas.
 Pietinė salos dalis yra priklausanti [[Nyderlandai|Nyderlandams]] ir turinti autonomijos statusą ([[Sint Martenas]]).
-Administracinis centras yra Marigo (''Marigot'') miestelyje.
+Administracinis centras yra [[Marigo]] (''Marigot'') miestelyje.
-== Turizmas ==
-Saloje yra Esperansos regioninis oro uostas.
-Šiaurinėje salos dalyje yra keli turistams įdomūs kalnai – Pic Paradis (414 m), Mont Careta (401 m), Flagstaff (390 m), Mont France (387 m), Mont des Accords (322 m), Marigot hill (307 m), Mont O’Reilly.
-Archipelage daugybė didesnių ir mažesnių salų, kurias nesunku pasiekti ir nedideliu laiveliu. Salos Kanonierių ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] taškas.
 == Istorija ==
 ''Žiūrėti: [[Karibų jūros regiono istorija]], [[Prancūzijos Vakarų Indijos]]
-Sala nuo pačios [[Amerika|Amerikos]] kolonizavimo pradžios tapo vienu iš prekybinių centrų, dėl jos nuolat kovojo olandai ir prancūzai, o [[1672]]–[[1679]] m. ją buvo užėmę anglai. [[1689]] m. anglai visus prancūzus ištrėmė į Sen Kristofo salą, jiems buvo leista grįžti tik po Risviko taikos [[1697]] m. [[1750]] m. pastatytas Marigo fortas. Anglai buvo užėmę salą [[1756]]–[[1763]] m., [[1781]]–[[1783]] m. ir kai vyko [[Prancūzijos Didžioji revoliucija]]. Jie buvo okupavę salas ir [[1810]]–[[1815]] m., kai [[Napoleonas]] buvo užsiėmęs karais Europoje.
+Sala nuo pačios [[Amerika|Amerikos]] kolonizavimo pradžios tapo vienu iš prekybinių centrų, dėl jos nuolat kovojo olandai ir prancūzai, o [[1672]]–[[1679]] m. ją buvo užėmę anglai. [[1689]] m. anglai visus prancūzus ištrėmė į [[Sent Kitsas|Sen Kristoferio salą]], jiems buvo leista grįžti tik po Risviko taikos [[1697]] m. [[1750]] m. pastatytas Marigo fortas. Anglai buvo užėmę salą [[1756]]–[[1763]] m., [[1781]]–[[1783]] m. ir kai vyko [[Prancūzijos Didžioji revoliucija]]. Jie buvo okupavę salas ir [[1810]]–[[1815]] m., kai [[Napoleonas]] buvo užsiėmęs karais Europoje.
 [[1839]] m. sudaryta Prancūzijos ir Nyderlandų sutartis dėl salų ir veiklos jų teritorijose pasidalijimo.
@@ Eilutė 63: / Eilutė 48: @@
 [[1989]] m. [[gruodžio 16]] d. saloje susitiko Prancūzijos prezidentas [[Fransua Miteranas]] ir JAV prezidentas [[Džordžas H. Bušas]] (vyresnysis).
+== Geografija ==
+Sala Angilijos sąsiauriu atskirta nuo šiaurėje esančios [[Angilija|Angilijos]].
+Sen Marteno vidurinė dalis kalvota. Aukščiausia vieta – Paradiso kalnas (''Pic Paradis'', 414 m). Pietvakariuose yra Simpsono lagūna. Aplink yra keletas smulkių salelių (iš jų didžiausia – Tintamatė). Salos Kanonierių ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] taškas.
+Klimatas tropinis. Temperatūra laikosi tarp 24–30 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 1000 mm. Pasitaiko [[uraganas|uraganų]].
+Pagrindinės gyvenvietės – Marigo, [[Gran Kasas]].
+== Ekonomika ==
+Svarbiausia ūkio šaka – [[turizmas]] (85 % dirbančiųjų). Dėl ribotų galimybių žemės ūkiui ir žvejybai, dauguma maisto produktų įvežama.
+Sen Marteną aptarnauja [[Princesės Julianos tarptautinis oro uostas]], esantis olandų Sint Martene. Taip pat yra vietinis [[L'Esperansos oro uostas]]. Iš Marigo veikia keltas į Angiliją.
 == Demografija ==
+Daugumą gyventojų sudaro mišrios kilmės žmonės ([[mulatai]], [[metisai]]) bei [[juodaodžiai]], yra baltųjų (daugiausia [[prancūzai]]), indų.
+Oficiali kalba – prancūzų. Taip pat kalbama kreolinėmis šnektomis (Antilų prancūzų, [[papiamiento]]), angliškai, olandiškai, ispaniškai.
+Dauguma tikinčiųjų – Romos [[katalikai]]. Yra protestantų, Jehovos liudytojų, hinduistų.
 {| align="center" rules="all" cellspacing="0" cellpadding="4" style="border: 1px solid #999; border-right: 2px solid #999; border-bottom:2px solid #999; background: #f3fff3"
 |+ style=„font-weight: bold; font-size: 1.1em; margin-bottom: 0.5em“| Demografinė plėtra
@@ Eilutė 77: / Eilutė 85: @@
 * [http://statut.sxm1.com statut.sxm1.com Statutas] (Oficiali svetainė).
 * [http://www.sxmbeach.com Fotogalerija]
-{{Commons|Category:Saint Martin|no=T}}
-[[Kategorija:Karibų jūros regiono šalys]]
+[[Kategorija:Sen Martenas| ]]
-[[Kategorija:Prancūzijos užjūrio bendrijos]]