Kedrinė pušis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Pavyzdinis straipsnis pl:Sosna limba; smulkūs taisymai
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 15: Eilutė 15:


Kedrinė pušis – dekoratyvus augalas, dažnai auginamas soduose, želdynuose. Sėklos valgomos ([[kedro riešutas|kedro riešutai]]), naudojamos alkoholinių gėrimų gardinimui.
Kedrinė pušis – dekoratyvus augalas, dažnai auginamas soduose, želdynuose. Sėklos valgomos ([[kedro riešutas|kedro riešutai]]), naudojamos alkoholinių gėrimų gardinimui.

Lietuvoje nuo seno augintos dvarų parkuose. Seni medžiai siekia 12 – 16 metrų. Gausesnė jų grupė buvo [[Žagarė]]s parke, kur dar likę keletas skurstančių medžių. Jaunesnių, derančių, skiepytų į paprastąsias pušis yra dendrologiniame [[Girionių parkas|Girionių parke]], o savašaknių – [[Dubravos arboretumas|arboretume]], pasodinta kai kurių miestelių ir gyvenviečių želdiniuose.<ref>http://www.dendrologai.lt/straipsniai/163-puys</ref> Po Antrojo pasaulinio karo bandytos kai kur auginti miškuose. Augo daug lėčiau už vietines medžių rūšis ir beveik visur jų buvo nustelbtos.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

20:22, 12 rugpjūčio 2014 versija

Pinus cembra

Kedrinė pušis (Pinus cembra)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Pušis
( Pinus)
Rūšis: Kedrinė pušis
( Pinus cembra)

Kedrinė pušis (lot. Pinus cembra) – pušinių (Pinaceae) šeimos spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Alpių, Karpatų kalnuose. Auga 1200–2300 m aukštyje, neretai siekia medžių ribą.

Panaši į sibirinę pušį, tačiau kedrinės laja tankesnė, spygliai ilgesni ir tankesni, o kankorėžiai mažesni[1]. Būdingas aukštis 25-35 m, kamieno skersmuo – 1,5 m. Spygliai 5-9 cm ilgio. Kankorėžiai 4-8 cm ilgio, juose susitelkusios 8-12 mm ilgio sėklos.

Kedrinė pušis – dekoratyvus augalas, dažnai auginamas soduose, želdynuose. Sėklos valgomos (kedro riešutai), naudojamos alkoholinių gėrimų gardinimui.

Lietuvoje nuo seno augintos dvarų parkuose. Seni medžiai siekia 12 – 16 metrų. Gausesnė jų grupė buvo Žagarės parke, kur dar likę keletas skurstančių medžių. Jaunesnių, derančių, skiepytų į paprastąsias pušis yra dendrologiniame Girionių parke, o savašaknių – arboretume, pasodinta kai kurių miestelių ir gyvenviečių želdiniuose.[2] Po Antrojo pasaulinio karo bandytos kai kur auginti miškuose. Augo daug lėčiau už vietines medžių rūšis ir beveik visur jų buvo nustelbtos.

Šaltiniai


Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA