Kedrinė pušis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Bot: Pavyzdinis straipsnis pl:Sosna limba; smulkūs taisymai |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
Kedrinė pušis – dekoratyvus augalas, dažnai auginamas soduose, želdynuose. Sėklos valgomos ([[kedro riešutas|kedro riešutai]]), naudojamos alkoholinių gėrimų gardinimui. |
Kedrinė pušis – dekoratyvus augalas, dažnai auginamas soduose, želdynuose. Sėklos valgomos ([[kedro riešutas|kedro riešutai]]), naudojamos alkoholinių gėrimų gardinimui. |
||
Lietuvoje nuo seno augintos dvarų parkuose. Seni medžiai siekia 12 – 16 metrų. Gausesnė jų grupė buvo [[Žagarė]]s parke, kur dar likę keletas skurstančių medžių. Jaunesnių, derančių, skiepytų į paprastąsias pušis yra dendrologiniame [[Girionių parkas|Girionių parke]], o savašaknių – [[Dubravos arboretumas|arboretume]], pasodinta kai kurių miestelių ir gyvenviečių želdiniuose.<ref>http://www.dendrologai.lt/straipsniai/163-puys</ref> Po Antrojo pasaulinio karo bandytos kai kur auginti miškuose. Augo daug lėčiau už vietines medžių rūšis ir beveik visur jų buvo nustelbtos. |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
20:22, 12 rugpjūčio 2014 versija
| Pinus cembra | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kedrinė pušis (Pinus cembra) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Kedrinė pušis (lot. Pinus cembra) – pušinių (Pinaceae) šeimos spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Alpių, Karpatų kalnuose. Auga 1200–2300 m aukštyje, neretai siekia medžių ribą.
Panaši į sibirinę pušį, tačiau kedrinės laja tankesnė, spygliai ilgesni ir tankesni, o kankorėžiai mažesni[1]. Būdingas aukštis 25-35 m, kamieno skersmuo – 1,5 m. Spygliai 5-9 cm ilgio. Kankorėžiai 4-8 cm ilgio, juose susitelkusios 8-12 mm ilgio sėklos.
Kedrinė pušis – dekoratyvus augalas, dažnai auginamas soduose, želdynuose. Sėklos valgomos (kedro riešutai), naudojamos alkoholinių gėrimų gardinimui.
Lietuvoje nuo seno augintos dvarų parkuose. Seni medžiai siekia 12 – 16 metrų. Gausesnė jų grupė buvo Žagarės parke, kur dar likę keletas skurstančių medžių. Jaunesnių, derančių, skiepytų į paprastąsias pušis yra dendrologiniame Girionių parke, o savašaknių – arboretume, pasodinta kai kurių miestelių ir gyvenviečių želdiniuose.[2] Po Antrojo pasaulinio karo bandytos kai kur auginti miškuose. Augo daug lėčiau už vietines medžių rūšis ir beveik visur jų buvo nustelbtos.
Šaltiniai
-
Kedrinės pušys Austrijos kalnuose -
Spygliai ir kankorėžiai
