Mierkuria-Čukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:47, 4 balandžio 2014 versija

Mierkuria-Čukas rumun. Miercurea Ciuc

Miko pilis

Mierkuria-Čukas 46°21′34″ š. pl. 25°46′6″ r. ilg. / 46.35944°š. pl. 25.76833°r. ilg. / 46.35944; 25.76833 (Mierkuria-Čukas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Rumunija
Apskritis	Hargitos apskritis

Gyventojų (2002)	42 029

Tinklalapis	miercureaciuc.ro
Vikiteka	Mierkuria-Čukas

Mierkuria-Čukas (rumun. Miercurea Ciuc) – miestas vidurio–šiaurės Rumunijoje, Transilvanijos regione; Hargitos apskrities centras ir didžiausias miestas. Išsidėstęs Olto upės slėnyje.

Istorija

Nuo 1876 iki 1918 m. miestas priklausė Vengrijos karalystei ir buvo vienos iš jos apskričių administracinis centras. Po Trianono sutarties įsigalėjimo 1920 m. miestas atiduotas Rumunijos karalystei ir 1927–1938 m. buvo apskrities centras.

Mierkuria-Čukas buvo grąžintas Vengrijai Antrojo pasaulinio karo metu 1940–1944 m., kai du Vienos apdovanojimai suteikė Vengrijai dalį Čekoslovakijos ir Transilvanijos. Miestą 1944 m. buvo užgrobę Raudonosios armijos kariai, o 1945 m. Mierkuria-Čukas vėl tapo Rumunijos dalimi. Tai oficialiai patvirtino Paryžiaus taikos sutartis, pasirašyta 1947 m.

1968 m. tapo Hargitos apskrities centru.

Po Antrojo pasaulinio karo miestas buvo industrializuotas, įkurta daug įvairių įmonių, tarp jų traktorių, tekstilės fabrikai, alaus darykla. Mieste gaminamas alus tapo populiarus visoje šalyje.

Demografija

Pagal 2002 m. surašymo duomenis, Mierkuria-Čuko mieste gyveno 42 029 gyventojų. Jų daugumą sudarė vengrai – 81,75 %, 17,3 % – rumunai, 0,62 % – čigonai, o likusią dalį, 0,33 %, sudarė kitų tautų atstovai. Gyventojų skaičiaus kitimas pagal surašymų duomenis:

Lankytinos vietos

Petofi pėsčiųjų gatvė yra pagrindinė ir seniausia miesto gatvė su daugybe restoranų, kavinių, meno galerijų, muziejų.

Už kelių kilometrų į rytus nuo miesto centro yra pranciškonų vienuolynas. Veikia piligrimystės centras. Kiekvienais metais prieš Sekmines rengiami susitikimai, sutraukiantys tūkstančius žmonių, daugiausiai vengrų. Be savo religinės reikšmės, piligrimystė taip pat yra tapusi vengrų sąmoningumo ir solidarumo ženklu Transilvanijoje ir už jos ribų gyvenantiems tautiečiams.

Miesto centre stovi garsi ir gausiai turistų lankoma Miko pilis, pastatyta vėlyvojo renesanso stiliumi XVII a. pradžioje.

Galerija

Teisingumo rūmai
Pranciškonų vienuolynas

Nuorodos

Oficialus miesto puslapis (rumuniškai ir vengriškai)

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
  |pavadinimas = {{PAGENAME}}
  |origpavadin = Miercurea Ciuc
- |paveikslėlis = MikoCastle.jpg
+ |paveikslėlis = Mikó vár Csíkszereda.jpg
  |paveikslėlio tekstas = Miko pilis
  |herbas = Coa Romania Town Csíkszereda.svg
@@ Eilutė 101: / Eilutė 101: @@
 == Galerija ==
 <gallery>
+Vaizdas:Igazságűgyi palota 2014.JPG|Teisingumo rūmai
-Vaizdas:RO HR Miercurea Ciuc Miko castle.jpg|<center>Miko pilis
-Vaizdas:Barátok Feredője 2.JPG|<center>Pranciškonų vienuolynas
+Vaizdas:Csíksomlyói templom 2014.jpg|<center>Pranciškonų vienuolynas
 </gallery>