Gliukoneogenezė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 32 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q191835.
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Gliukoneogenezė''' – [[metabolinis kelias]], kuriame yra gaminama [[gliukozė]] iš ne [[Angliavandeniai|angliavandenių]] substratų, bet iš tokių junginių, kaip [[laktatas]], [[glicerolis]] ir [[gliukogeninės aminorūgštys]].
'''Gliukoneogenezė''' – [[metabolinis kelias]], kuriame yra gaminama [[gliukozė]] iš ne [[Angliavandeniai|angliavandenių]] substratų, bet iš tokių junginių, kaip [[laktatas]], [[glicerolis]] ir [[gliukogeninės aminorūgštys]].


Pas žmones ir kitus gyvūnus, tai vienas iš dviejų pagrindinių kelių palaikyti gliukozės koncentraciją kraujyje. Kitais žodžiais, gliukozės lygis kraujyje yra palaikomas [[Glikogenas|glikogeno]] skaidymu – [[glikogenolizė|glikogenolize]].
Žmonėse ir kituose gyvūnuose, tai vienas iš dviejų pagrindinių kelių palaikyti gliukozės koncentraciją kraujyje. Kitais žodžiais, gliukozės lygis kraujyje yra palaikomas [[Glikogenas|glikogeno]] skaidymu – [[glikogenolizė|glikogenolize]].


Gliukoneogenezė yra visur esantis procesas, kuris vyksta augaluose, gyvūnuose, grybuose ir kituose mikroorganizmuose.<ref>{{cite book |title=Lehninger Principles of Biochemistry |year=2000 |publisher=Worth Publishers |location=USA |isbn=1-57259-153-6 |pages=724 |author=David L Nelson and Michael M Cox }}</ref> Gyvūnuose gliukoneogenezė vyksta [[Kepenys|kepenyse]] ir mažiau intensyviau [[Inkstas|inkstuose]]. Šis procesas vyksta kai [[Pasninkas|pasninkaujama]], [[Badas|badaujama]], laikomasi [[Dieta|dietos]] arba intensyviai [[mankšta|mankštinamasi]], taip pat jis yra labai [[endergoninis]]. Pavyzdžiui, kelias nuo [[piruvatas|piruvato]] iki gliukozės-6-fosfato reikalauja 4 molekulių [[ATP]] ir 2 molekulių [[GTP]].
Gliukoneogenezė yra visur esantis procesas, kuris vyksta augaluose, gyvūnuose, grybuose ir kituose mikroorganizmuose.<ref>{{cite book |title=Lehninger Principles of Biochemistry |year=2000 |publisher=Worth Publishers |location=USA |isbn=1-57259-153-6 |pages=724 |author=David L Nelson and Michael M Cox }}</ref> Gyvūnuose gliukoneogenezė vyksta [[Kepenys|kepenyse]] ir mažiau intensyviau [[Inkstas|inkstuose]]. Šis procesas vyksta kai [[Pasninkas|pasninkaujama]], [[Badas|badaujama]], laikomasi [[Dieta|dietos]] arba intensyviai [[mankšta|mankštinamasi]], taip pat jis yra labai [[endergoninis]]. Pavyzdžiui, kelias nuo [[piruvatas|piruvato]] iki gliukozės-6-fosfato reikalauja 4 molekulių [[ATP]] ir 2 molekulių [[GTP]].
Eilutė 7: Eilutė 7:
== Vieta ==
== Vieta ==


Pas žmones gliukoneogenezė apsiriboja kepenimis ir mažesniu mastu inkstuose.<ref name="vander96">{{cite book|last=Widmaier|first=Eric|title=Vander's Human Physiology|year=2006|publisher=McGraw Hill|isbn=0-07-282741-6|pages=96}}</ref>
Žmonėse gliukoneogenezė apsiriboja kepenimis ir mažesniu mastu inkstuose.<ref name="vander96">{{cite book|last=Widmaier|first=Eric|title=Vander's Human Physiology|year=2006|publisher=McGraw Hill|isbn=0-07-282741-6|pages=96}}</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

13:43, 13 gruodžio 2013 versija

Gliukoneogenezė – metabolinis kelias, kuriame yra gaminama gliukozė iš ne angliavandenių substratų, bet iš tokių junginių, kaip laktatas, glicerolis ir gliukogeninės aminorūgštys.

Žmonėse ir kituose gyvūnuose, tai vienas iš dviejų pagrindinių kelių palaikyti gliukozės koncentraciją kraujyje. Kitais žodžiais, gliukozės lygis kraujyje yra palaikomas glikogeno skaidymu – glikogenolize.

Gliukoneogenezė yra visur esantis procesas, kuris vyksta augaluose, gyvūnuose, grybuose ir kituose mikroorganizmuose.[1] Gyvūnuose gliukoneogenezė vyksta kepenyse ir mažiau intensyviau inkstuose. Šis procesas vyksta kai pasninkaujama, badaujama, laikomasi dietos arba intensyviai mankštinamasi, taip pat jis yra labai endergoninis. Pavyzdžiui, kelias nuo piruvato iki gliukozės-6-fosfato reikalauja 4 molekulių ATP ir 2 molekulių GTP.

Vieta

Žmonėse gliukoneogenezė apsiriboja kepenimis ir mažesniu mastu inkstuose.[2]

Šaltiniai

  1. David L Nelson and Michael M Cox (2000). Lehninger Principles of Biochemistry. USA: Worth Publishers. p. 724. ISBN 1-57259-153-6.
  2. Widmaier, Eric (2006). Vander's Human Physiology. McGraw Hill. p. 96. ISBN 0-07-282741-6.

Nuorodos