Gliukoneogenezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Standartinių aminorūgščių katabolizmas. Amino rūgštys yra klasifikuojamos pagal jų produktų savybes patekti į gliukoneogenezę:[1] gliukogeninės turi šią savybę, ketogeninės neturi ir kai kurios yra abiejų tipų.

Gliukoneogenezė – metabolinis kelias, kuriame yra gaminama gliukozė iš ne angliavandenių substratų, bet iš tokių junginių, kaip laktatas, glicerolis ir gliukogeninės aminorūgštys.

Žmonėse ir kituose gyvūnuose, tai vienas iš dviejų pagrindinių kelių palaikyti gliukozės koncentraciją kraujyje. Kitais žodžiais, gliukozės lygis kraujyje yra palaikomas glikogeno skaidymu – glikogenolize.

Gliukoneogenezė yra visur esantis procesas, kuris vyksta augaluose, gyvūnuose, grybuose ir kituose mikroorganizmuose.[2] Gyvūnuose gliukoneogenezė vyksta kepenyse ir mažiau intensyviau inkstuose. Šis procesas vyksta kai pasninkaujama, badaujama, laikomasi dietos arba intensyviai mankštinamasi, taip pat jis yra labai endergoninis. Pavyzdžiui, kelias nuo piruvato iki gliukozės-6-fosfato reikalauja 4 molekulių ATP ir 2 molekulių GTP.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonėse gliukoneogenezė apsiriboja kepenimis ir mažesniu mastu inkstuose.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ferrier, Denise R; Champe, Pamela C; Harvey, Richard A (1 August 2004). „20. Amino Acid Degradation and Synthesis“. Biochemistry (Lippincott's Illustrated Reviews). Hagerstwon, MD: Lippincott Williams & Wilkins. ISBN 0-7817-2265-9.
  2. David L Nelson and Michael M Cox (2000). Lehninger Principles of Biochemistry. USA: Worth Publishers. p. 724. ISBN 1-57259-153-6.
  3. Widmaier, Eric (2006). Vander's Human Physiology. McGraw Hill. pp. 96. ISBN 0-07-282741-6.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]