Michel Rocard: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: io:Michel Rocard
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 25 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q12946 (translate me)
Eilutė 44: Eilutė 44:
[[Kategorija:Prancūzijos teisininkai|Rokaras]]
[[Kategorija:Prancūzijos teisininkai|Rokaras]]
[[Kategorija:Prancūzijos politologai|Rokaras]]
[[Kategorija:Prancūzijos politologai|Rokaras]]

[[ca:Michel Rocard]]
[[da:Michel Rocard]]
[[de:Michel Rocard]]
[[en:Michel Rocard]]
[[es:Michel Rocard]]
[[eu:Michel Rocard]]
[[fi:Michel Rocard]]
[[fr:Michel Rocard]]
[[id:Michel Rocard]]
[[io:Michel Rocard]]
[[it:Michel Rocard]]
[[ja:ミシェル・ロカール]]
[[ko:미셸 로카르]]
[[la:Michael Rocard]]
[[nl:Michel Rocard]]
[[no:Michel Rocard]]
[[pl:Michel Rocard]]
[[pt:Michel Rocard]]
[[ro:Michel Rocard]]
[[ru:Рокар, Мишель]]
[[sv:Michel Rocard]]
[[tr:Michel Rocard]]
[[uk:Мішель Рокар]]
[[yo:Michel Rocard]]
[[zh:米歇尔·罗卡尔]]

00:16, 10 kovo 2013 versija

Mišelis Rokaras
pranc. Michel Rocard
Vaizdas:MichelRocard.jpg
Gimė 1930 m. rugpjūčio 23 d. (93 metai)
Kurbevua, Aukštutinės Senos departamente
Tėvas Ivas Rokaras
Veikla teisininkas ir politologas, 1988 -1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas.
Partija 1954 m. Prancūzijos socialistų partija
Vikiteka Michel Rocard

Mišelis Rokaras (Michel Rocard, g. 1930 m. rugpjūčio 23 d. Kurbevua, Aukštutinės Senos departamente) – teisininkas ir politologas, 1988 -1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. Fiziko atomininko Ivo Rokaro sūnus

Biografija

1954 m. baigė Nacionalinę administravimo mokyklą, rengiančią kadrus valstybės tarnybai.

Profesinė veikla

Baigęs studijas dirbo finansų inspektoriumi, bet po reportažų iš Alžyro dienraščiams „Le Monde“ (Pasaulis) ir „France Observateur“ (Prancūzijos apžvalga), teko su valdininko darbu atsisveikinti. 19691999 m. Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) narys. 1977 m. išrinktas Konflano meru. 19811985 m. Prancūzijos planavimo, žemės ūkio ministras, 19881991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. 19951997 m. Yvelino departamento atstovas Senate. Nuo 1999 m. Europarlamento narys, 1999 -2004 m. buvo jo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių komisijos pirmininkas.

Politinė karjera

1949 m. Prancūzijos studentų socialdemokratų sąjungos narys, 1954 m. jos sekretorius ir SFIO narys. 1959 m. perėjo į Autonominę socialistų partiją, 1960 m. į Jungtinę socialistų partiją, 1967 m. išrinktas jos nacionaliniu sekretoriumi. 1974 m. su grupe perėjo į Prancūzijos socialistų partiją (PS), 1975 m. išrinktas jos nacionalinio sekretoriato nariu, 19931994 m. PS pirmasis sekretorius, po pralaimėtų Europarlamento rinkimų atsistatydino.