Šurupakas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 31°46′38″ š. pl. 45°30′35″ r. ilg. / 31.77722°š. pl. 45.50972°r. ilg. / 31.77722; 45.50972
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n.
 
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: ar, ca, de, es, fr, hu, it, ja, ka, ko, nl, no, oc, pl, ru, sh, sv, uk
Eilutė 39: Eilutė 39:
[[Kategorija:Šumerų miestai valstybės]]
[[Kategorija:Šumerų miestai valstybės]]
[[Kategorija:Irako istoriniai miestai]]
[[Kategorija:Irako istoriniai miestai]]

[[ar:شوروباك]]
[[ca:Xuruppak]]
[[de:Šuruppak]]
[[en:Shuruppak]]
[[en:Shuruppak]]
[[es:Shurupak]]
[[fr:Shuruppak]]
[[hu:Suruppak]]
[[it:Shuruppak]]
[[ja:シュルッパク]]
[[ka:შურუფაქი]]
[[ko:슈루팍]]
[[nl:Šuruppak]]
[[no:Shuruppak]]
[[oc:Shuruppak]]
[[pl:Szuruppak]]
[[ru:Шуруппак]]
[[sh:Shuruppak]]
[[sv:Shuruppak]]
[[uk:Шуруппак]]

13:59, 27 gruodžio 2012 versija

Šurupakas
Šuruppag
Šurupakas
Šurupakas
Koordinatės 31°46′38″ š. pl. 45°30′35″ r. ilg. / 31.77722°š. pl. 45.50972°r. ilg. / 31.77722; 45.50972
Vieta Irakas, Kadisijos muchafaza
Regionas Mesopotamija
Plotas 1,2 km²
Istorija
Pastatytas 4 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas 2 tūkstantmetis pr. m. e. pr.
Laikotarpis antika
Tauta šumerai
Informacija
Kasinėjimų datos nuo 1902 m.

Šurupakas (šum.  = Šuruppag) – senovės Šumero miestas, buvęs dabartiniame Irake, netoli Eufrato upės, ~55 km į pietus nuo Nipūro. Šurupake buvo garbinama grūdų, derliaus deivė Ninlil.

Šurupakas iškilo 4 tūkstantmetyje pr. m. e. ir buvo svarbiausias grūdų saugojimo centras visame regione. Miestas klestėjo III ankstyvajame dinastiniame laikotarpyje, kuomet užėmė ~100 ha plotą. Tuoj po 2000 m. pr. m. e. Šurupakas žlugo, miestą nusiaubė didelis gaisras.

Su Šurupaku siejamas Šumero karalių sąraše minimas „prieštvaninis“ valdovas Ubara Tutu. Šiam miestui taip pat priskiriami valdovai Ziusudra ir Atra-Hasis, tačiau jų istoriškumas nepatvirtintas.

Faros tele, kuriame stovėjo Šurupakas, rasta šimtai ikiakadinio laikotarpio molinių lentelių. Taip pat aptikta keramikos liekanų.

Šurupake rasta ikidantiraštinė molinė lentelė, datuojama XXVII a. pr. m. e.