Šimaškio dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šimaškis)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šimaškio dinastija
Senovės karalystė
Blank.png
XXI a. pr. m. e. – 1850 m. pr. m. e. Blank.png
Sostinė Šimaškis, Sūzai (antroji sostinė)
Valdymo forma monarchija
Era Senovė
 - Įkūrimas XXI a. pr. m. e. m.
 - Pabaiga 1850 m. pr. m. e. m.

Šimaškio dinastija – Elamo dinastija ir kartu jos valdoma Artimųjų Rytų valstybė, egzistavusi XXI–XIX a. pr. m. e. Dinastija buvo kilusi iš Šimaškio (Shimashki, Simashki) regiono, kurio vieta neidentifikuota, nors jis buvo kalnuotoje Elamo dalyje. Kai kurie mokslininkai sieja Šimaškį su vėlesniu Kermanijos regionu aplink Kermano miestą[1].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XXII a. pr. m. e. Avano dinastiją nusiaubė gutijai, o netrukus Elamo lygumų dalyje savo kontrolę įvedė Trečioji Ūro dinastija, kuri valdė Sūzus. Viešpataujant Ūro karaliui Šusinui yra išlikę įrašai, kad kalnuotoje Elamo dalyje, Šimaškyje, valdo karalius Girnamė. Jis laikomas pirmuoju dinastijos karaliumi.

Santykiai tarp kalnuotojo Elamo ir Šumero buvo permainingi. Atrodo, karaliai tarpusavyje turėjo dinastines santuokas (pvz., Šusinas atidavė savo dukterį į žmonas Anšano kunigaikščiui), tačiau nevengdavo ir karinių ekspedicijų į vienas kito žemes. Penktasis eilėje karalius Enpiluchanas, pasinaudodamas Šumero silpnumu, trumpam užvaldė Anšaną ir Sūzus, tačiau ~2022 m. pr. m. e. Ibisinas susigrąžino kontrolę. Chutrantempti[2] (anot kitų šaltinių, Kindatu[3]) įsiveržė į Šumerą, sugriovė Ūrą ir paėmė į nelaisvę paskutinįjį jos karalių, taip baigdamas III Ūro dinastiją.

Tiesa, elamitai nesiekė valdyti Šumero ir netrukus atsitraukė, matyt išvyti Isino karaliaus Išbi-Eros. Vietoj to, jie konsolidavo valdžią Elame. Nusistovėjo tradicija, kad Sūzai tapo antrąja sostine, kurioje valdydavo karūnos princas, prieš tapdamas valdovu Šimaškyje. Jis būdavo tituluojamas Sūzų iššakumu. Sūzus ypač išpuošė Indatu Inšušinakas I, kuris čia naujai pastatydino šventyklą dievui Inšušinakui. Jo sūnus Tan-Ruhuratiris vedė Ešnūnos karaliaus Bilalamos dukterį.

Šimaškio dinastijos klestėjimas truko vos pusšimtį metų. XIX a. pr. m. e. Elame įsigalėjo nauja Epartidų dinastija.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sūzuose rastas Elamo karalių sąrašas pateikia dinastijos karalių (tituluojamų sukkal) vardų. Visos datos apytikslės ir prieš mūsų erą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vallat, F. 1998. Elam i. The History of Elam. Encyclopaedia Iranica
  2. Хинц В. 1977. Государство Элам Мocквa.: Главная редакция восточной литературы издательства «Наука».
  3. Vallat, F. 1998. Elam i. The History of Elam. Encyclopaedia Iranica