Jurgis Bobelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Sūnus gydytojas [[Kazys Bobelis]]. [[1917]] m. baigė [[Peterhofas|Peterhofo]] Antrąją karo mokyklą, [[1924]] m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teisių fakultetą, [[1925]] m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. |
Sūnus gydytojas [[Kazys Bobelis]]. [[1917]] m. baigė [[Peterhofas|Peterhofo]] Antrąją karo mokyklą, [[1924]] m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teisių fakultetą, [[1925]] m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. |
||
Dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]]. Nuo [[1918]] m. gruodžio mėn. [[Lietuvos kariuomenė]]s savanoris. [[1919]] m. mokomosios kuopos vadas. 1919 m. spalio mėn. – [[1926]] m. tarnavo Generaliniame štabe. 1926 m. pulkininkas. [[1926]]–[[1927]] m. [[Aštuntasis pėstininkų pulkas|Aštuntojo pėstininkų pulko]] vadas. [[1927]]–[[1936]] m. ypatingųjų reikalų karininkas prie krašto apsaugos ministro, [[1933]]–[[1936]] m. Krašto apsaugos ministerijos įstatymų redakcinės komisijos pirmininkas. Dėstė Karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų kursuose, Aukštojoje policijos mokykloje. |
Dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]]. Nuo [[1918]] m. gruodžio mėn. [[Lietuvos kariuomenė]]s savanoris. [[1919]] m. mokomosios kuopos vadas. 1919 m. spalio mėn. – [[1926]] m. tarnavo Generaliniame štabe. 1926 m. pulkininkas. [[1926]]–[[1927]] m. [[Aštuntasis pėstininkų pulkas|Aštuntojo pėstininkų pulko]] vadas. [[1927]]–[[1936]] m. ypatingųjų reikalų karininkas prie krašto apsaugos ministro, [[1933]]–[[1936]] m. Krašto apsaugos ministerijos įstatymų redakcinės komisijos pirmininkas. Dėstė Karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų kursuose, Aukštojoje policijos mokykloje. |
||
[[1937]]–[[1940]] m. [[Kauno karo komendatūra | Kauno miesto ir Kauno apskrities karo komendantas]]. Vadovavo vienai iš pagrindinių kariuomenės įstaigų, atsakingų už [[Kauno fortai | Kauno fortus]] ir įgulas, už [[1926]] m. [[gruodžio 20]] d. Prezidento [[Antanas Smetona | Antano Smetonos]] paskelbtos [[karo padėtis | karo padėties]] varžymų įgyvendinimą, susirinkimų, eisenų, streikų, gandų bei kaino kėlimų draudimą, [[komendanto valanda | komendanto valandos]] gerbimą, aplamai už prezidento vienvaldystės palaikymą ir [[tautininkai | tautininkų]] priešų išaiškinimą, suvaldymą ir baudimą. Griežtai bausdavo tuos, kurie įžeisdavo Vokietijos vyriausybę, ir taip pat tuos, kurie sąmoningai kurstydavo lietuvius prieš žydus. <ref name="vaicenonis">{{cite web |url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2006~ISSN_1392-6489.V_21.PG_203-276/DS.002.0.01.ARTIC|title=Jonas Vaičenonis. Karo komendatūrų veikla Lietuvoje 1927-1940 m. |accessdate=2012 m. spalio 17 d.}}</ref> |
|||
| ⚫ | [[TSRS]] okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio mėn. ypatingųjų reikalų karininkas, nuo 1940 m. rugsėjo mėn. [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos kadrų skyriaus viršininkas. 1940 m. pasiųstas į [[Frunzės karo akademija|Frunzės karo akademiją]] Maskvoje. [[1941]] m. pradžioje ten suimtas, kalintas [[Ryga|Rygoje]]. |
||
==1940-1941 m. sovietų okupacija== |
|||
| ⚫ | |||
| ⚫ | [[TSRS]] okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. atleistas iš Kauno komendanto pareigų. 1940 m. birželio mėn. ypatingųjų reikalų karininkas, nuo 1940 m. rugsėjo mėn. [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos kadrų skyriaus viršininkas. 1940 m. pasiųstas į [[Frunzės karo akademija|Frunzės karo akademiją]] Maskvoje. [[1941]] m. pradžioje ten suimtas, kalintas [[Ryga|Rygoje]]. |
||
| ⚫ | |||
Kilus TSRS – [[Vokietija|Vokietijos]] karui pabėgo iš susprogdinto kalėjimo, traukiniu nusigavo iki Šiaulių ir pėsčias pasiekė Kauną. 1941 m. [[birželio 23]] d. Kauno miesto ir apskrities komendantas. [[Birželio 28]] d. kvietė visus taurius lietuvius į [[Tautinio darbo apsaugos batalionas | Tautinio darbo apsaugos bataliono]] prie [[Kauno karo komendatūra | Kauno karo komendatūros]]. Jurgis Bobelis paskyrė [[Andrius Butkūnas | Andrių Butkūną]] vadovauti batalionui. Liepos 4 d. ir 6 d. batalionas [[Kauno VII fortas | Kauno VII forte]] sušaudė atitinkamai 463 ir 2514 žydų. Jurgis Bobelis įsteigė Kauno getą. <ref name="knezys">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm|title=Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. |accessdate=2012 m. spalio 17 d.}}</ref> |
Kilus TSRS – [[Vokietija|Vokietijos]] karui pabėgo iš susprogdinto kalėjimo, traukiniu nusigavo iki Šiaulių ir pėsčias pasiekė Kauną. 1941 m. [[birželio 23]] d. Kauno miesto ir apskrities komendantas. [[Birželio 28]] d. kvietė visus taurius lietuvius į [[Tautinio darbo apsaugos batalionas | Tautinio darbo apsaugos bataliono]] prie [[Kauno karo komendatūra | Kauno karo komendatūros]]. Jurgis Bobelis paskyrė [[Andrius Butkūnas | Andrių Butkūną]] vadovauti batalionui. Liepos 4 d. ir 6 d. batalionas [[Kauno VII fortas | Kauno VII forte]] sušaudė atitinkamai 463 ir 2514 žydų. Jurgis Bobelis įsteigė [[Kauno getas | Kauno getą]]. <ref name="knezys">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm|title=Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. |accessdate=2012 m. spalio 17 d.}}</ref> |
||
1941 m. liepos 24 d., po [[Lietuvių nacionalistų partija | voldemarininkų]] pučo, kapitonas [[Stasys Kviecinskas]] pasiskelbė [[Voldemarininkai | Voldemarininkų organizacijos tarybos]] paskirtu [[Kauno karo komendatūra | Kauno komendantu]] vietoj Jurgio Bobelio, o bataliono vadu paskyrė [[Kazys Šimkus | Kazį Šimkų]] vietoj [[Andrius Butkūnas | Andriaus Butkūno]]. Po pučo žymiai paspartėjo žydų žudymas Lietuvos provincijoje. <ref name="knezys">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm|title=Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. |accessdate=2012 m. spalio 17 d.}}</ref> |
1941 m. liepos 24 d., po [[Lietuvių nacionalistų partija | voldemarininkų]] pučo, kapitonas [[Stasys Kviecinskas]] pasiskelbė [[Voldemarininkai | Voldemarininkų organizacijos tarybos]] paskirtu [[Kauno karo komendatūra | Kauno komendantu]] vietoj Jurgio Bobelio, o bataliono vadu paskyrė [[Kazys Šimkus | Kazį Šimkų]] vietoj [[Andrius Butkūnas | Andriaus Butkūno]]. Po pučo žymiai paspartėjo žydų žudymas Lietuvos provincijoje. <ref name="knezys">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm|title=Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. |accessdate=2012 m. spalio 17 d.}}</ref> |
||
| Eilutė 26: | Eilutė 28: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
[http://www.lzinios.lt/Istorija/Istorija/Veikiame-gestapo-vardu-pulkininke Vidmantas Valiušaitis. "Veikiame gestapo vardu, pulkininke", birželio 25 d. 2012 m.], pasikalbėjimas su Jurgio Bobelio sūnumi Kaziu Bobeliu. |
* [http://www.lzinios.lt/Istorija/Istorija/Veikiame-gestapo-vardu-pulkininke Vidmantas Valiušaitis. "Veikiame gestapo vardu, pulkininke", birželio 25 d. 2012 m.], pasikalbėjimas su Jurgio Bobelio sūnumi Kaziu Bobeliu. |
||
* [http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m.] |
|||
* [http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_256-295/DS.002.0.01.ARTIC Jonas Vaičenonis. Karo komendatūrų veikla Lietuvoje 1927-1940 m.] |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
| Eilutė 33: | Eilutė 37: | ||
{{DEFAULTSORT:Bobelis, Jurgis}} |
{{DEFAULTSORT:Bobelis, Jurgis}} |
||
[[Kategorija:Lietuvos karininkai]] |
[[Kategorija:Lietuvos karininkai]] |
||
[[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] |
|||
08:13, 18 spalio 2012 versija
Jurgis Bobelis (1895 m. balandžio 23 d. Kalvarija – 1954 m. kovo 28 d. Čikaga) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Biografija
Sūnus gydytojas Kazys Bobelis. 1917 m. baigė Peterhofo Antrąją karo mokyklą, 1924 m. baigė Lietuvos universiteto Teisių fakultetą, 1925 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus.
Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. mokomosios kuopos vadas. 1919 m. spalio mėn. – 1926 m. tarnavo Generaliniame štabe. 1926 m. pulkininkas. 1926–1927 m. Aštuntojo pėstininkų pulko vadas. 1927–1936 m. ypatingųjų reikalų karininkas prie krašto apsaugos ministro, 1933–1936 m. Krašto apsaugos ministerijos įstatymų redakcinės komisijos pirmininkas. Dėstė Karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų kursuose, Aukštojoje policijos mokykloje.
1937–1940 m. Kauno miesto ir Kauno apskrities karo komendantas. Vadovavo vienai iš pagrindinių kariuomenės įstaigų, atsakingų už Kauno fortus ir įgulas, už 1926 m. gruodžio 20 d. Prezidento Antano Smetonos paskelbtos karo padėties varžymų įgyvendinimą, susirinkimų, eisenų, streikų, gandų bei kaino kėlimų draudimą, komendanto valandos gerbimą, aplamai už prezidento vienvaldystės palaikymą ir tautininkų priešų išaiškinimą, suvaldymą ir baudimą. Griežtai bausdavo tuos, kurie įžeisdavo Vokietijos vyriausybę, ir taip pat tuos, kurie sąmoningai kurstydavo lietuvius prieš žydus. [1]
1940-1941 m. sovietų okupacija
TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. atleistas iš Kauno komendanto pareigų. 1940 m. birželio mėn. ypatingųjų reikalų karininkas, nuo 1940 m. rugsėjo mėn. Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos kadrų skyriaus viršininkas. 1940 m. pasiųstas į Frunzės karo akademiją Maskvoje. 1941 m. pradžioje ten suimtas, kalintas Rygoje.
1941 m. birželio sukilimas ir Holokaustas Lietuvoje
Kilus TSRS – Vokietijos karui pabėgo iš susprogdinto kalėjimo, traukiniu nusigavo iki Šiaulių ir pėsčias pasiekė Kauną. 1941 m. birželio 23 d. Kauno miesto ir apskrities komendantas. Birželio 28 d. kvietė visus taurius lietuvius į Tautinio darbo apsaugos bataliono prie Kauno karo komendatūros. Jurgis Bobelis paskyrė Andrių Butkūną vadovauti batalionui. Liepos 4 d. ir 6 d. batalionas Kauno VII forte sušaudė atitinkamai 463 ir 2514 žydų. Jurgis Bobelis įsteigė Kauno getą. [2]
1941 m. liepos 24 d., po voldemarininkų pučo, kapitonas Stasys Kviecinskas pasiskelbė Voldemarininkų organizacijos tarybos paskirtu Kauno komendantu vietoj Jurgio Bobelio, o bataliono vadu paskyrė Kazį Šimkų vietoj Andriaus Butkūno. Po pučo žymiai paspartėjo žydų žudymas Lietuvos provincijoje. [2]
1942–1944 m. Vyriausiasis butų valdybos viršininkas, vertėsi ir advokato praktika.
Išeivijoje
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. Fronteno (Vokietija) lietuvių komiteto pirmininkas. 1947–1948 m. Liudvigsburge JAV kariuomenės Vakarų Vokietijoje štabo vertimų skyriaus viršininkas. 1948 m. atvyko į JAV. 1949–1953 m. Čikagoje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas.[3]
Įvertinimas
- 1920 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
- 1923 m. Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinas
- 1937 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
Nuorodos
- Vidmantas Valiušaitis. "Veikiame gestapo vardu, pulkininke", birželio 25 d. 2012 m., pasikalbėjimas su Jurgio Bobelio sūnumi Kaziu Bobeliu.
- Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m.
- Jonas Vaičenonis. Karo komendatūrų veikla Lietuvoje 1927-1940 m.
Šaltiniai
- ↑ „Jonas Vaičenonis. Karo komendatūrų veikla Lietuvoje 1927-1940 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 17 d..
- ↑ 2,0 2,1 „Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 17 d..
- ↑ Vytautas Zabielskas. Jurgis Bobelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 302 psl.