Videvutis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Jis minimas [[Erazmas Stela|Erazmo Stelos]] veikale „Apie Prūsijos senovę“ ([[1518]] m.). Rašoma, kad jis buvęs [[alanai|alanų]] kilmės ir išmokęs [[prūsai|prūsus]] žemdirbystės, amatų, įkūręs ir išplėtęs valstybę. Jis turėjęs keturis sūnus – [[Litalanas|Litalaną]], Pomezamą, Galingą ir Natangijų, kurie įkūrę atitinkamai [[Lietuva|Lietuvą]], [[Pamedė|Pamedę]], [[Galinda|Galindą]] ir [[Notanga|Notangą]]. |
Jis minimas [[Erazmas Stela|Erazmo Stelos]] veikale „Apie Prūsijos senovę“ ([[1518]] m.). Rašoma, kad jis buvęs [[alanai|alanų]] kilmės ir išmokęs [[prūsai|prūsus]] žemdirbystės, amatų, įkūręs ir išplėtęs valstybę. Jis turėjęs keturis sūnus – [[Litalanas|Litalaną]], Pomezamą, Galingą ir Natangijų, kurie įkūrę atitinkamai [[Lietuva|Lietuvą]], [[Pamedė|Pamedę]], [[Galinda|Galindą]] ir [[Notanga|Notangą]]. |
||
[[Simonas Grunau|Simono Grunau]] „Prūsijos kronikoje“ rašoma, kad Videvutis su broliu [[Brutenis|Bruteniu]] buvo skandinavai, atsikraustę į Prūsiją iš [[Gotlandas|Gotlando salos]], nes ją užėmė [[gotai]]. Videvutis išrinktas prūsų karaliumi, o Brutenis – [[krivis|kriviu krivaičiu]]. Jie įkūrę [[Rikojotas|Rikojoto]] šventyklą, pastatę pilis. Grunau rašo, kad Videvutis turėjo ne 4, o 12 sūnų, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės. Pasak istoriko Videvutis ir Brutenis [[500]]-aisiais metais susidegino. |
[[Simonas Grunau|Simono Grunau]] „Prūsijos kronikoje“ (apie 1510-1526 m.) rašoma, kad [[Videvutis]] su broliu [[Brutenis|Bruteniu]] buvo skandinavai, atsikraustę į Prūsiją iš [[Gotlandas|Gotlando salos]], nes ją užėmė [[gotai]]. [[Videvutis]] išrinktas prūsų karaliumi, o [[Brutenis]] – [[krivis|kriviu krivaičiu]]. Jie įkūrę [[Rikojotas|Rikojoto]] šventyklą, pastatę pilis. [[Simonas Grunau|Grunau]] rašo, kad [[Videvutis]] turėjo ne 4, o 12 sūnų, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės. [[Kulmo vyskupija|Kulmo]], [[Sembos vyskupija|Sembos]], [[Varmijos vyskupija|Varmijos]], [[Pamedė|Pamedės]], [[Galinda|Galindos]], [[Notanga|Notangos]], [[Skalva|Skalvos]], [[Lietuva|Lietuvos]]. |
||
Pasak istoriko [[Videvutis]] ir [[Brutenis]] [[500]]-aisiais metais susidegino. |
|||
[[Kazimieras Būga|Kazimiero Būgos]] nuomone vardas ''videvutis'' yra ne tikrinis, o bendrinis, kilęs iš [[prūsų kalba|prūsų kalbos]] žodžio ''videvis'' („žinąs“).<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 20-24 psl.</ref> |
[[Kazimieras Būga|Kazimiero Būgos]] nuomone vardas ''videvutis'' yra ne tikrinis, o bendrinis, kilęs iš [[prūsų kalba|prūsų kalbos]] žodžio ''videvis'' („žinąs“).<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 20-24 psl.</ref> |
||
22:11, 5 liepos 2012 versija
Vaidevutis (Videvutis, Vydevutis, Viduutus, Widewuto) – legendinis Prūsijos karalius ir įkūrėjas.
Jis minimas Erazmo Stelos veikale „Apie Prūsijos senovę“ (1518 m.). Rašoma, kad jis buvęs alanų kilmės ir išmokęs prūsus žemdirbystės, amatų, įkūręs ir išplėtęs valstybę. Jis turėjęs keturis sūnus – Litalaną, Pomezamą, Galingą ir Natangijų, kurie įkūrę atitinkamai Lietuvą, Pamedę, Galindą ir Notangą.
Simono Grunau „Prūsijos kronikoje“ (apie 1510-1526 m.) rašoma, kad Videvutis su broliu Bruteniu buvo skandinavai, atsikraustę į Prūsiją iš Gotlando salos, nes ją užėmė gotai. Videvutis išrinktas prūsų karaliumi, o Brutenis – kriviu krivaičiu. Jie įkūrę Rikojoto šventyklą, pastatę pilis. Grunau rašo, kad Videvutis turėjo ne 4, o 12 sūnų, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės. Kulmo, Sembos, Varmijos, Pamedės, Galindos, Notangos, Skalvos, Lietuvos.
Pasak istoriko Videvutis ir Brutenis 500-aisiais metais susidegino.
Kazimiero Būgos nuomone vardas videvutis yra ne tikrinis, o bendrinis, kilęs iš prūsų kalbos žodžio videvis („žinąs“).[1]
Šaltiniai
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 20-24 psl.