Imperatorius Otonas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.5.4) (robotas Keičiama: th:จักรพรรดิออทโทที่ 4 แห่งจักรวรรดิโรมันอันศักดิ์สิทธิ์ |
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: nl:Keizer Otto IV |
||
Eilutė 86: | Eilutė 86: | ||
[[la:Otto IV (imperator)]] |
[[la:Otto IV (imperator)]] |
||
[[mr:ऑट्टो चौथा, पवित्र रोमन सम्राट]] |
[[mr:ऑट्टो चौथा, पवित्र रोमन सम्राट]] |
||
[[nl:Otto IV |
[[nl:Keizer Otto IV]] |
||
[[no:Otto IV av Det tysk-romerske rike]] |
[[no:Otto IV av Det tysk-romerske rike]] |
||
[[pl:Otto IV]] |
[[pl:Otto IV]] |
09:28, 22 birželio 2012 versija
Imperatorius Otonas IV | |
---|---|
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |
Velfų dinastija | |
Gimė | 1175 m. |
Mirė | 1218 m. gegužės 19 d. |
Tėvas | Imperatorius Henrikas III Liūtas |
Motina | Matilda iš Anglijos |
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |
Valdė | 1198−1218 m. |
Pirmtakas | Imperatorius Henrikas VI |
Įpėdinis | Imperatorius Frydrichas II |
Italijos karalius | |
Valdė | 1208−1215 m. |
Pirmtakas | Imperatorius Henrikas VI |
Įpėdinis | Imperatorius Frydrichas II |
Vikiteka | Imperatorius Otonas IV |
Otonas IV (vok. Otto IV. von Braunschweig, (1182 m. − 1218 m. gegužės 19 d.) − Vokietijos karalius (nuo 1198 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 1209 m.). Dėl karaliaus sosto kovojo su Pilypu Švabu ir soste įsitvirtino, tik jį nužudžius (1208 m.).
1214 m. prie Buvino Otonas IV pralaimėjo Prancūzijos karaliui Pilypui II ir faktiškai neteko valdžios, nes popiežius Inocentas III dar 1210 m. už bandymą užgrobti Sicilijos karalystę atskyrė Otoną IV nuo bažnyčios ir iškėlė į sostą Frydrichą II iš Štaufenų dinastijos.
Valdant Otonui IV, prasidėjo ilga Velfų ir Štaufenų kova dėl valdžios.
Biografija
Otonas IV buvo iš Velfų giminės; Henriko Liūto sūnus. Otonas IV buvo auklėjamas savo dėdės Ričardo Liūtaširdžio dvare. Jis tapo narsiu ir drąsiu kariu, bet buvo impulsyvus ir labai grubus.
1208 m. Otonas IV buvo pripažintas Vokietijos karaliumi, o 1209 m. spalio 4 d. Romoje karūnuotas imperatoriumi. Tačiau Otonas IV nesilaikė savo įsipareigojimų popiežiui Inocentui III, kad jis nesieks vadovauti Italijai. Todėl popiežius 1210 m. atskyrė Otoną IV nuo bažnyčios ir 1212 m. pripažino Vokietijos karaliumi Frydrichą II.
Otonas IV buvo priverstas atsitraukti į savo žemes, kur dar kariavo su danų karaliumi Valdemaru ir Magdeburgo arkivyskupu.