Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: eu:Ironia |
|||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
[[Kategorija:Humoras]] |
[[Kategorija:Humoras]] |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Meninės priemonės]] |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Semantika]] |
||
[[am:መሰቃ]] |
[[am:መሰቃ]] |
07:43, 21 gegužės 2012 versija
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
Pavyzdys
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta – Balys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „Dievų miškas“). Šablonas:Link FA
|