Kabutės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skyrybos ženklai
apostrofas ( ' ) ( ’ ) skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( ⟨ ⟩ ) dvitaškis ( : ) kablelis ( , ) brūkšnys ( ‒ ) ( – ) ( — ) ( ― ) daugtaškis ( … ) ( ... ) šauktukas ( ! ) taškas ( . ) brūkšnelis ( - ) ( ‐ ) klaustukas ( ? ) kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” ) ( « » ) kabliataškis ( ; ) pasvirasis brūkšnys ( / ) tarpas (   )
Tipografiniai ženklai
ampersandas ( & ) žvaigždutė ( * ) eta ( @ ) pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ ) laipsnis ( ° ) grotelės ( # ) tildė ( ~ ) vertikalusis brūkšnys ( | )

Kabutės – šalutinis skyrybos ženklas, kuriuo išskiriami kokiu nors ypatingu santykiu su pagrindiniu tekstu susiję žodžiai ar sakiniai. Kitų ženklų kabutės neatstoja.

Vartojimas

Kabutėmis skiriama tiesioginė kalba, kai ji po autoriaus žodžių rašoma toje pačioje eilutėje:

1. Į ją pažiūrėję, žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergytė“.
2. Visus vyrus sustatė valsčiaus patalpos kairėje ir sakė: „Kas už Pečiūrą, pasilikite vietoje, o kas prieš jį, pereikite dešinėn pusėn“.

Kabutėmis skiriamos tiesiogine kalba išreikštos veikėjo mintys ar samprotavimai:

1. Andrius galvojo: „Ne, aš dabar nieko nebijau“.
2. „Negerai, negerai“, – sakė jis sau, eidamas į jūrą.

Kabutėmis išskiriamos citatos, autoriaus kalboje pakartojami užrašai, kieno nors žodžiai, garsų pamėgdžiojimai:

1. Pirmoji lietuviška knyga prasideda žodžiais: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit…“

Kabutėmis išskiriami tikriniai simboliniai įstaigų, organizacijų, knygų, laikraščių, meno kūrinių pavadinimai, mechanizmų ir gaminių markės:

1. Rungtynes šešių taškų skirtumu laimėjo Kauno „Žalgiris“.

Su kabutėmis gali būti rašomi netiesiogine ironiška reikšme pavartoti žodžiai arba žodžiai, nuo kurių autorius nori atsiriboti, pateikti kaip svetimus:

1. Tie dideli puikūs miškai buvo „mūsų“ pono…