Kabutės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Skyrybos ženklai

apostrofas ( ' ) ( )
skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( 〈 〉 )
dvitaškis ( : )
kablelis ( , )
brūkšnys ( ) ( ) ( ) ( )
daugtaškis ( ) ( ... )
šauktukas ( ! )
taškas ( . )
brūkšnelis ( - ) ( )
klaustukas ( ? )
kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” )
kabliataškis ( ; )
pasvirasis brūkšnys ( / )
tarpas (   )

Tipografiniai ženklai

ampersandas ( & )
žvaigždutė ( * )
eta ( @ )
pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ )
laipsnis ( ° )
grotelės ( # )
tildė ( ~ )
vertikalusis brūkšnys ( | )

Kabutės – šalutinis skyrybos ženklas, kuriuo išskiriami kokiu nors ypatingu santykiu su pagrindiniu tekstu susiję žodžiai ar sakiniai. Kitų ženklų kabutės neatstoja.

Vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kabutėmis skiriama tiesioginė kalba, kai ji po autoriaus žodžių rašoma toje pačioje eilutėje:

  1. Į ją pažiūrėję, žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergytė“.
  2. Visus vyrus sustatė valsčiaus patalpos kairėje ir sakė: „Kas už Pečiūrą, pasilikite vietoje, o kas prieš jį, pereikite dešinėn pusėn“.

Kabutėmis skiriamos tiesiogine kalba išreikštos veikėjo mintys ar samprotavimai:

  1. Andrius galvojo: „Ne, aš dabar nieko nebijau“.
  2. „Negerai, negerai“, – sakė jis sau, eidamas į jūrą.

Kabutėmis išskiriamos citatos, autoriaus kalboje pakartojami užrašai, kieno nors žodžiai, garsų pamėgdžiojimai:

  1. Pirmoji lietuviška knyga prasideda žodžiais: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit…“

Kabutėmis išskiriami tikriniai simboliniai įstaigų, organizacijų, knygų, laikraščių, meno kūrinių pavadinimai, mechanizmų ir gaminių markės:

  1. Rungtynes šešių taškų skirtumu laimėjo Kauno „Žalgiris“.

Su kabutėmis gali būti rašomi netiesiogine ironiška reikšme pavartoti žodžiai arba žodžiai, nuo kurių autorius nori atsiriboti, pateikti kaip svetimus:

  1. Tie dideli puikūs miškai buvo „mūsų“ pono…