Kabutės
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Skyrybos ženklai |
---|
apostrofas ( ' ) ( ’ ) |
Tipografiniai ženklai |
ampersandas ( & ) |
Kabutės – šalutinis skyrybos ženklas, kuriuo išskiriami kokiu nors ypatingu santykiu su pagrindiniu tekstu susiję žodžiai ar sakiniai. Kitų ženklų kabutės neatstoja.
Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kabutėmis skiriama tiesioginė kalba, kai ji po autoriaus žodžių rašoma toje pačioje eilutėje:
- Į ją pažiūrėję, žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergytė“.
- Visus vyrus sustatė valsčiaus patalpos kairėje ir sakė: „Kas už Pečiūrą, pasilikite vietoje, o kas prieš jį, pereikite dešinėn pusėn“.
Kabutėmis skiriamos tiesiogine kalba išreikštos veikėjo mintys ar samprotavimai:
- Andrius galvojo: „Ne, aš dabar nieko nebijau“.
- „Negerai, negerai“, – sakė jis sau, eidamas į jūrą.
Kabutėmis išskiriamos citatos, autoriaus kalboje pakartojami užrašai, kieno nors žodžiai, garsų pamėgdžiojimai:
- Pirmoji lietuviška knyga prasideda žodžiais: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit…“
Kabutėmis išskiriami tikriniai simboliniai įstaigų, organizacijų, knygų, laikraščių, meno kūrinių pavadinimai, mechanizmų ir gaminių markės:
- Rungtynes šešių taškų skirtumu laimėjo Kauno „Žalgiris“.
Su kabutėmis gali būti rašomi netiesiogine ironiška reikšme pavartoti žodžiai arba žodžiai, nuo kurių autorius nori atsiriboti, pateikti kaip svetimus:
- Tie dideli puikūs miškai buvo „mūsų“ pono…