Delio sultonatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ne:दिल्ली सल्तनत
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 38: Eilutė 38:
|valiuta =
|valiuta =
}}
}}
'''Delio sultonatas''' ({{ar|دلی سلطنته}}, {{hi|दिल्ली सल्तनत}}) – istorinė [[islamas|musulmoniška]] valstybė, egzistavusi [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinento]] šiaurėje XIII-XVI a. Jos sostinė buvo [[Delis]], ir klestėjimo laikais ji kontroliavo didelę dalį dabartinės Indijos, Pakistano, Bangladešo.
'''Delio sultonatas''' ({{ar|دلی سلطنته}}, {{hi|दिल्ली सल्तनत}}) – istorinė [[islamas|musulmoniška]] valstybė, egzistavusi [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinento]] šiaurėje XIII–XVI a. Jos sostinė buvo [[Delis]], ir klestėjimo laikais ji kontroliavo didelę dalį dabartinės Indijos, Pakistano, Bangladešo.


== Raida ==
== Raida ==
XII a. pabaigoje dabartinis Delis priklausė [[Adžmeras|Adžmero]] karalystei, valdomai Čauhanų dinastijos. Tuo metu vakaruose [[Gaznevidų valstybė]]je buvo nuverstas valdovas ir įsigalėjo [[Guridai]], pradėję užkariavimus dabartinėje Indijoje. Jie vieną po kitos nukariavo vietines Radžputų valstybėles, o 1192 m. laimėjo Taraino mūšį prieš Prithviradžą Čauhaną. Tada Guridų armija greitai nukariavo Gango upės slėnį dabartinėje šiaurės Indijoje.
XII a. pabaigoje dabartinis Delis priklausė [[Adžmeras|Adžmero]] karalystei, valdomai Čauhanų dinastijos. Tuo metu vakaruose [[Gaznevidų valstybė]]je buvo nuverstas valdovas ir įsigalėjo [[Guridai]], pradėję užkariavimus dabartinėje Indijoje. Jie vieną po kitos nukariavo vietines Radžputų valstybėles, o 1192 m. laimėjo Taraino mūšį prieš Prithviradžą Čauhaną. Tada Guridų armija greitai nukariavo Gango upės slėnį dabartinėje šiaurės Indijoje.
===Mameliukų dinastija===
[[vaizdas:Qutab Minar mausoleum.jpg|thumb|left|Kutab Minaro mauzoliejus]]
Kadangi imperija buvo didelė, 1206 m. valdovas [[Shahabuddin Ghori]] atidavė rytines savo imperijos teritorijas buvusiam vergui [[Qutb-ud-din]], kuris tituluotas ''Naib us Sultanat'' ir tapo pirmuoju Delio sultonu. Jo pradėta dinastija vadinta Mameliukų, arba vergų dinastija.


=== Mameliukų dinastija ===
Qutb-ud-din pradėjo didelę Qutab Minar mauzoliejaus statybą, kurią užbaigė jo įpėdinis Iltutmišas. Jo laikais sultonatas labai stipriai išsiplėtė po visą Šiaurės Indiją, užkariaudamas ir kitas aplinkines valstybėles. Vėliau valdė [[Razija Sultana]] (1236–1240), pirmoji islamo šalių istorijoje moteris valdovė. Vėlesnių sultonų laikais valstybė apsilpo, jos teritorijos sumažėjo.
[[Vaizdas:Qutab Minar mausoleum.jpg|thumb|left|Kutab Minaro mauzoliejus]]
===Khildži dinastija===
Kadangi imperija buvo didelė, 1206 m. valdovas [[Shahabuddin Ghori]] atidavė rytines savo imperijos teritorijas buvusiam vergui [[Qutb-ud-din]], kuris tituluotas ''Naib us Sultanat'' ir tapo pirmuoju Delio sultonu. Jo pradėta dinastija vadinta Mameliukų, arba vergų dinastija.

Qutb-ud-din pradėjo didelę Qutab Minar mauzoliejaus statybą, kurią užbaigė jo įpėdinis Iltutmišas. Jo laikais sultonatas labai stipriai išsiplėtė po visą Šiaurės Indiją, užkariaudamas ir kitas aplinkines valstybėles. Vėliau valdė [[Razija Sultana]] (1236–1240), pirmoji islamo šalių istorijoje moteris valdovė. Vėlesnių sultonų laikais valstybė apsilpo, jos teritorijos sumažėjo.

=== Khildži dinastija ===
{{Šiaurės Indijos istorija}}
{{Šiaurės Indijos istorija}}
Silpnėjant mameliukų dinastijos centrinei valdžiai, šalyje vis labiau įsigalėjo ryčiausios teritorijos - [[Bengalija|Bengalijos]] vietininkai, kilę iš tiurkų ir afganų. Jie čia valdė nuo Bengalijos įjungimo į Sultonatą, t. y. nuo XIII a. pradžios. Jie vadinosi khildži (arba khaldži). 1290 m. jie nuvertė Mameliukų dinastiją ir įsitvirtino Delyje.
Silpnėjant mameliukų dinastijos centrinei valdžiai, šalyje vis labiau įsigalėjo ryčiausios teritorijos – [[Bengalija|Bengalijos]] vietininkai, kilę iš tiurkų ir afganų. Jie čia valdė nuo Bengalijos įjungimo į Sultonatą, t. y. nuo XIII a. pradžios. Jie vadinosi khildži (arba khaldži). 1290 m. jie nuvertė Mameliukų dinastiją ir įsitvirtino Delyje.


Žymiausias Khildži valdovas buvo [[Ala-ud-Din]], kuriam valdant Delio sultonatas išsiplėtė ir sugebėjo atremti agresyvius [[Mongolijos imperija|mongolų]] antpuolius. Indijos istorijoje tai laikoma vienu svarbiausių sultonato pasiekimų, kuris nulėmė tai, kad Indija nebuvo nusiaubta pragaištingų žudynių, kas atsitiko [[Pietvakarių Azija|Pietvakarių Azijoje]].
Žymiausias Khildži valdovas buvo [[Ala-ud-Din]], kuriam valdant Delio sultonatas išsiplėtė ir sugebėjo atremti agresyvius [[Mongolijos imperija|mongolų]] antpuolius. Indijos istorijoje tai laikoma vienu svarbiausių sultonato pasiekimų, kuris nulėmė tai, kad Indija nebuvo nusiaubta pragaištingų žudynių, kas atsitiko [[Pietvakarių Azija|Pietvakarių Azijoje]].
===Tughlak dinastija===
Paskutinis Khildži valdovas ''Qutb ud din Mubarak Shah'' buvo nužudytas 1320 m., ir po jo į valdžią atėjo Tughlak dinastija. Žymiausias jos valdovas buvo [[Muhammad bin Tughlaq]] (1325-1351), kurio laikais sultonatas išsiplėtė labiausiai ir valdė didžiąją dalį Indijos subkontinento, išskyrus Radžputų karalystes ir piečiausias subkontinento teritorijas.


=== Tughlak dinastija ===
Tačiau ši karinė ekspansija pareikalavo daug jėgų, kadangi po šio sultono mirties valstybė ėmė byrėti: atskilo nepriklausomi sultonatai [[Avadhas]], [[Bengalijos sultonatas|Bengalija]], [[Džaunpuras]], [[Gudžaratas]] ir [[Malva]]. Taip Delio sultonatas susitraukė iki savo pirminių teritorijų. Po 1388 m. Delyje prasidėjo neramumai dėl įpėdinystės, o 1398 m. [[Tamerlanas]] užėmė sostinę ir nusiaubė.
Paskutinis Khildži valdovas ''Qutb ud din Mubarak Shah'' buvo nužudytas 1320 m., ir po jo į valdžią atėjo Tughlak dinastija. Žymiausias jos valdovas buvo [[Muhammad bin Tughlaq]] (1325–1351), kurio laikais sultonatas išsiplėtė labiausiai ir valdė didžiąją dalį Indijos subkontinento, išskyrus Radžputų karalystes ir piečiausias subkontinento teritorijas.
===Sajidų dinastija===

1414 m. Tamerlanas išvyko iš Delio, palikdamas vietininku Khizr Khan, kuris tapo pirmuoju Sajidų dinastijos valdovu. Sajidai valdė iki 1451 m., nominaliai pripažindami Timūridų valdžią.
Tačiau ši karinė ekspansija pareikalavo daug jėgų, kadangi po šio sultono mirties valstybė ėmė byrėti: atskilo nepriklausomi sultonatai [[Avadhas]], [[Bengalijos sultonatas|Bengalija]], [[Džaunpuras]], [[Gudžaratas]] ir [[Malva]]. Taip Delio sultonatas susitraukė iki savo pirminių teritorijų. Po 1388 m. Delyje prasidėjo neramumai dėl įpėdinystės, o 1398 m. [[Tamerlanas]] užėmė sostinę ir nusiaubė.
===Lodi dinastija===

[[File:Bara Gumbad - dawn 3 Sep 2010-2.JPG|thumb|left|Lodi mauzoliejus]]
=== Sajidų dinastija ===
Lodi dinastijos atėjimas 1451 m. žymėjo naują sultonato atgimimą. Jos pirmtakas buvo afganų kilmės Bahlul Khan Lodi, Sirhindo vietovės ([[Pandžabas]]) vietininkas. Į valdžią jis atėjo taikiu būdu, nes paskutinis Sajidų valdovas pats atidavė jam savo sostą, pasitraukdamas iš valdžios. Žymiausias Lodi valdovas Sikandar Lodi (1489–1517), žinomas kaip kultūros globėjas ir užkariautojas, atkūręs buvusią sultonato didybę ir užvaldęs visą Gango slėnį.
1414 m. Tamerlanas išvyko iš Delio, palikdamas vietininku Khizr Khan, kuris tapo pirmuoju Sajidų dinastijos valdovu. Sajidai valdė iki 1451 m., nominaliai pripažindami Timūridų valdžią.

=== Lodi dinastija ===
[[Vaizdas:Bara Gumbad - dawn 3 Sep 2010-2.JPG|thumb|left|Lodi mauzoliejus]]
Lodi dinastijos atėjimas 1451 m. žymėjo naują sultonato atgimimą. Jos pirmtakas buvo afganų kilmės Bahlul Khan Lodi, Sirhindo vietovės ([[Pandžabas]]) vietininkas. Į valdžią jis atėjo taikiu būdu, nes paskutinis Sajidų valdovas pats atidavė jam savo sostą, pasitraukdamas iš valdžios. Žymiausias Lodi valdovas Sikandar Lodi (1489–1517), žinomas kaip kultūros globėjas ir užkariautojas, atkūręs buvusią sultonato didybę ir užvaldęs visą Gango slėnį.


1526 m. Delio sultonatas pralaimėjo [[Baburas|Baburui]] ir buvo prijungtas prie [[Mogolų imperija|Mogolų imperijos]].
1526 m. Delio sultonatas pralaimėjo [[Baburas|Baburui]] ir buvo prijungtas prie [[Mogolų imperija|Mogolų imperijos]].


== Visuomenė ir kultūra ==
== Visuomenė ir kultūra ==
[[vaizdas:13Mhd bin tughlak5.jpg|thumb|Delio sultonato monetos]]
[[Vaizdas:13Mhd bin tughlak5.jpg|thumb|Delio sultonato monetos]]
Delio sultonatas buvo administruojamas per provincijas (''sarkar'') ir rajonus (''parganas''). Jame buvo sukurta tam laikui pažangi ekonominė sistema, kalti pinigai.
Delio sultonatas buvo administruojamas per provincijas (''sarkar'') ir rajonus (''parganas''). Jame buvo sukurta tam laikui pažangi ekonominė sistema, kalti pinigai.



15:47, 7 lapkričio 2011 versija

دلی سلطنت
दिल्ली सलतनत

Delio sultonatas
sultonatas

1206 – 1527
Location of Osmanų imperija
Location of Osmanų imperija
Sostinė Delis
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Atidalinimas 1206 m., 1206
 - Mameliukų dinastija 1206–90
 - Khildži dinastija 1290–1320
 - Tughlak dinastija 1320–1413
 - Sajidų dinastija 1414–51
 - Mogolų užkariavimas 1527 m.

Delio sultonatas (arab. دلی سلطنته, hind. दिल्ली सल्तनत) – istorinė musulmoniška valstybė, egzistavusi Indijos subkontinento šiaurėje XIII–XVI a. Jos sostinė buvo Delis, ir klestėjimo laikais ji kontroliavo didelę dalį dabartinės Indijos, Pakistano, Bangladešo.

Raida

XII a. pabaigoje dabartinis Delis priklausė Adžmero karalystei, valdomai Čauhanų dinastijos. Tuo metu vakaruose Gaznevidų valstybėje buvo nuverstas valdovas ir įsigalėjo Guridai, pradėję užkariavimus dabartinėje Indijoje. Jie vieną po kitos nukariavo vietines Radžputų valstybėles, o 1192 m. laimėjo Taraino mūšį prieš Prithviradžą Čauhaną. Tada Guridų armija greitai nukariavo Gango upės slėnį dabartinėje šiaurės Indijoje.

Mameliukų dinastija

Kutab Minaro mauzoliejus

Kadangi imperija buvo didelė, 1206 m. valdovas Shahabuddin Ghori atidavė rytines savo imperijos teritorijas buvusiam vergui Qutb-ud-din, kuris tituluotas Naib us Sultanat ir tapo pirmuoju Delio sultonu. Jo pradėta dinastija vadinta Mameliukų, arba vergų dinastija.

Qutb-ud-din pradėjo didelę Qutab Minar mauzoliejaus statybą, kurią užbaigė jo įpėdinis Iltutmišas. Jo laikais sultonatas labai stipriai išsiplėtė po visą Šiaurės Indiją, užkariaudamas ir kitas aplinkines valstybėles. Vėliau valdė Razija Sultana (1236–1240), pirmoji islamo šalių istorijoje moteris valdovė. Vėlesnių sultonų laikais valstybė apsilpo, jos teritorijos sumažėjo.

Khildži dinastija

Šiaurės Indijos istorija
Svarbiausios imperijos
Guptų imperija
Haršos imperija
Korkatų dinastija
Palų dinastija
Pratiharų dinastija
Delio sultonatas
Mogolų imperija
Sikhų imperija, Maratų imperija
Britų Indija
Pandžabas, Radžastanas, Madhja Pradešas, Utar Pradešas, Biharas
Radžputų karalystės

Silpnėjant mameliukų dinastijos centrinei valdžiai, šalyje vis labiau įsigalėjo ryčiausios teritorijos – Bengalijos vietininkai, kilę iš tiurkų ir afganų. Jie čia valdė nuo Bengalijos įjungimo į Sultonatą, t. y. nuo XIII a. pradžios. Jie vadinosi khildži (arba khaldži). 1290 m. jie nuvertė Mameliukų dinastiją ir įsitvirtino Delyje.

Žymiausias Khildži valdovas buvo Ala-ud-Din, kuriam valdant Delio sultonatas išsiplėtė ir sugebėjo atremti agresyvius mongolų antpuolius. Indijos istorijoje tai laikoma vienu svarbiausių sultonato pasiekimų, kuris nulėmė tai, kad Indija nebuvo nusiaubta pragaištingų žudynių, kas atsitiko Pietvakarių Azijoje.

Tughlak dinastija

Paskutinis Khildži valdovas Qutb ud din Mubarak Shah buvo nužudytas 1320 m., ir po jo į valdžią atėjo Tughlak dinastija. Žymiausias jos valdovas buvo Muhammad bin Tughlaq (1325–1351), kurio laikais sultonatas išsiplėtė labiausiai ir valdė didžiąją dalį Indijos subkontinento, išskyrus Radžputų karalystes ir piečiausias subkontinento teritorijas.

Tačiau ši karinė ekspansija pareikalavo daug jėgų, kadangi po šio sultono mirties valstybė ėmė byrėti: atskilo nepriklausomi sultonatai Avadhas, Bengalija, Džaunpuras, Gudžaratas ir Malva. Taip Delio sultonatas susitraukė iki savo pirminių teritorijų. Po 1388 m. Delyje prasidėjo neramumai dėl įpėdinystės, o 1398 m. Tamerlanas užėmė sostinę ir nusiaubė.

Sajidų dinastija

1414 m. Tamerlanas išvyko iš Delio, palikdamas vietininku Khizr Khan, kuris tapo pirmuoju Sajidų dinastijos valdovu. Sajidai valdė iki 1451 m., nominaliai pripažindami Timūridų valdžią.

Lodi dinastija

Lodi mauzoliejus

Lodi dinastijos atėjimas 1451 m. žymėjo naują sultonato atgimimą. Jos pirmtakas buvo afganų kilmės Bahlul Khan Lodi, Sirhindo vietovės (Pandžabas) vietininkas. Į valdžią jis atėjo taikiu būdu, nes paskutinis Sajidų valdovas pats atidavė jam savo sostą, pasitraukdamas iš valdžios. Žymiausias Lodi valdovas Sikandar Lodi (1489–1517), žinomas kaip kultūros globėjas ir užkariautojas, atkūręs buvusią sultonato didybę ir užvaldęs visą Gango slėnį.

1526 m. Delio sultonatas pralaimėjo Baburui ir buvo prijungtas prie Mogolų imperijos.

Visuomenė ir kultūra

Delio sultonato monetos

Delio sultonatas buvo administruojamas per provincijas (sarkar) ir rajonus (parganas). Jame buvo sukurta tam laikui pažangi ekonominė sistema, kalti pinigai.

Nors sultonatas buvo musulmoniškas, jame laikytasi šarijos įstatymų, jame klestėjo religinė laisvė, o kitatikiai buvo toleruojami, kol mokėdavo džazijos mokestį. Sultonato laikais formavosi indų-musulmonų kultūrų liejimasis, labiausiai suklestėjęs Mogolų dinastijoje.