Bengalijos sultonatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bengalijos sultonatas
sultonatas
Blank.png
1352 – 1576 Fictional flag of the Mughal Empire.svg
Location of Bengalijos sultonatas
Sultonatas subkontinento rytuose 1525 m.
Sostinė Pandua (1352-1453), Gauras (1453-1576),
Kalbos bengalų kalba
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Atsiskyrimas nuo Delio 1352 m., 1352
 - Iljų dinastija 1352-1487
 - Habši dinastija 1487–1494
 - Husain Šahi dinastija 1494–1540
 - Karani dinastija 1564-76
 - Akbaro užkariavimas 1576 m.

Bengalijos sultonatas – Indijos subkontinento valstybė, gyvavusi XIV–XVI a. istorinėje Bengalijoje.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bengali-orn.PNG
Bengalijos istorija
Magadha
Gauda, Vanga, Suhma, Pundra, Samatata, Harikela, Tamralipta
Šašankų dinastija > Matsyanyai
Pala imperija
Sena dinastija > Deva dinastija
Delio sultonatas
Bengalijos sultonatas:
Iljų dinastija > Ganeša dinastija > Habši dinastija > Husain Šahi dinastija
Suri dinastija
Muhamad Šahi > Karani dinastija
Bengalijos navabai
Britų Indija
Vakarų Bengalija, Bangladešas

Įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prielaidos sultonato atsiradimui susidarė dar XIII a., kuomet Bengalija buvo prijungta prie Delio sultonato, ir čia suformuotas atkiras administracinis vienetas. Bengalija buvo viena turtingiausių sultonato teritorijų, ir iš čia kilo Khildži dinastija. Po vieno žymiausių Delio sultonų Muhammad bin Tughlaq (1325–1351) mirties sultonatas patyrė dezintegraciją, ir tai sudarė galimybes politiškai atsiskirti stipriausiems regionams. Bengalijoje tai atsitiko 1352 m., į valdžią atėjus vietinei Iljų dinastijai (1352–1487). Jos įkūrėjas buvo Iljas Šachas, iš pradžių valdęs nedidelę vietovę aplink Lakhnauti, suvienijo visą Bengalijos žemumą.

1352-1540 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoji Iljų dinastija turėjo atsispirti Delio sultonato invazijoms, kas sėkmingai pavyko. 1414–1435 m. buvo Ganešų dinastijos tarpuvaldis. Šią dinastiją įkūrė hinduistas Radža Ganeša, tačiau jo įpėdiniai atsivertė į islamą, o vėliau į valdžią sugrįžo Iljos. XV a. pabaigoje Bengaliją valdė trumpalaikė Afrikos kilmės Habši (Abisinų) dinastija.

Didžiausias sultonato suklestėjimas siejamas su 1494 m. prasidėjusia Husain Šahi dinastija. Pastarosios įkūrėjas Alauddin Hussain Shah (1494–1519) laikomas vienu iš didžiausių Bengalijos valdovų, nes jo valdymas siejamas su kultūriniu pakilimu ir Bengalijos invazija į Kamarupą, Kamatą, Orisą, Džadžnagarą. Valdant paskutiniajam Husain Šahi valdovui pasirodė pirmieji europiečių pirkliai – portugalai.

Vėlyvasis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuo pat metu (apie 1540 m.) Delyje į valdžią atėjo puštuniška Suri dinastija. Didžiausias jų valdovas Šer Šachas (1540–45 m.) sukūrė milžinišką imperiją Šiaurės Indijoje, į ją laikinai įjungdamas ir Bengaliją. Tačiau jam mirus Bengalijos sultonatas vėl trumpam iškovojo nepriklausomybę: iš pradžių valdant Muhamad Šahi (1545-64 m.), o vėliau – afganiškos kilmės Karani (1564-76) dinastijoms.

Šios bandė priešintis Mogolų agresijai, tačiau Mogolų valdovas Akbaras galiausiai užėmė Sultonatą ir pavertė ją savo imperijos provincija – Bengalijos subahu.